Pradeda pulti erkės

Specialistai įspėja, kad atšilus orui po žiemos jau bunda erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) yra vienas didžiausių Europoje.

Atšilus orams – nubudo erkės

Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, todėl išgyvena tik siurbdamos kraują iš stuburinių gyvūnų. Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje prailgėjo nuo kovo ar net vasario iki gruodžio mėnesio. To priežastys – klimato šiltėjimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. NVSC ir ULAC duomenimis 2019 metais Lietuvoje užfiksuoti 3292 (1329 vyrams ir 1963 moterims) Laimo ligos atvejai bei 711 (404 vyrams ir 307 moterims) erkių platinamo virusinio encefalito atvejai. Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 117,81 atvejo (LL) ir 25,44 atvejo (EE). 2019 metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė 6 žmonės.

Šiaulių rajone 2019 metais užfiksuota 18 (8 vyrams ir 10 moterims) Laimo ligos atvejų bei 26 (12 vyrams ir 14 moterims) erkių platinamo virusinio encefalito atvejų. Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 43,40 atvejo (LL) ir 62,69 atvejo (EE). 2019 metais Šiaulių rajone nuo erkinio encefalito mirė vienas žmogus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės?

Lietuvoje erkės dažniausiai platina EE ir Laimo ligą.

Kaip šiomis ligomis užsikrečiama?

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

Kokie erkinio encefalito požymiai?

Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.

Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas.

O kokie Laimo ligos požymiai?

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.

Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų. Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu į viršų. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

Tinkami drabužiai. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Naudokite tik termiškai apdorotą pieną ir jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.

Skaistė DRUPĖ

Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė

Asociatyvios nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Skaityti daugiau

Dingo senutė

Rugsėjo18 d. (antradienį) iš namų išėjo ir iki šiol negrįžta 76 m. Genovaitė Atamančiukienė, gyvenanti Šiaulių r., Lukšių…