Kai kurie komunalinių atliekų vežėjai gyventojams aiškina, jog nebeveš po krosnių kūrenimo likusių pelenų, nes tai ne komunalinė atlieka. Tačiau Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistų nuomonė priešinga.
Kur dėti?
Į redakciją kreipėsi Užmiesčio kaimo gyventoja Danutė (pavardė redakcijai žinoma), kuri pasiguodė, jog nebežinanti, kur ateinantį šildymo sezoną reikės dėti po kūrenimo likusius pelenus.
„Anksčiau mes juos kaupdavome šiukšlių maišuose, kuriuos vėliau užrišdavome ir sudėdavome į komunalinių atliekų konteinerį. Dabar komunalinių atliekų vežėjai aiškina, kad tai ne komunalinė atlieka, todėl jei ras maišus su pelenais, komunalinių atliekų nebeveš. Kur mums dėti pelenus?“, – teiravosi moteris.
Pasak jos, per metus susidaro gana nemažas jų kiekis, nes apšildymui naudojamos malkos ar durpių briketai, todėl išpilti tokio kiekio darže ar sode nėra galimybių, nes sklypas nėra didelis.
„Jeigu žemę dažnai tręši pelenais ir užpilsi per daug, gali pakenkti dirvai ir niekas nebeaugs. Tai ką reikės dabar daryti, jeigu pelenų neleis vežti kaip komunalinių atliekų? Ar su maišais reikės keliauti į pamiškę?“, – klausė moteris.
Pelenai – komunalinė atlieka
„Kuršėnų krašto žinios“ paaiškinimo kreipėsi į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC). Kaip informavo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ specialistai, pelenai yra komunalinė atlieka. Juos reikia supilti į šiukšlių maišus ir, prieš dedant į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, užrišti.
„Tai, kad pelenai yra ne komunalinė atlieka, vežėjai meluoja arba dėl kažkokių priežasčių gudrauja“, – sakė ŠRATC Viešųjų ryšių specialistė Sigita Inčiūrienė.
Pasak jos, medžio pelenai gali būti naudingi darže, komposto krūvoje, jais galima naikinti kenkėjus.
Svarbu nepertręšti
„Kuršėnų krašto žinios“ pakalbino ir daržininkus bei sodininkus.
Sklypą prie namų turinti kuršėniškė Birutė sako, kad pelenais dažnai patręšianti dirvą.
„Jei dirva rūgšti, joje mažai kalio, ją būtina patręšti medžio pelenais. Rūgščią dirvą mėgsta tik mėlynės, rododendrai ir azalijos. Kiek medžio pelenai naudingi, priklauso nuo deginamo medžio rūšies. Kietoji mediena sveria daugiau, tad ir pelenų bus daugiau. Kietosios medienos pelenuose daugiu maistingų medžiagų nei minkštesnėje medienoje“, – sakė ji.
Pasak kuršėniškės, per metus kiekvienam krūmokšniui ar rožių krūmui ji sunaudojanti nuo pusės kilogramo iki kilogramo pelenų.
„Aš tolygiai paskirstau pelenus ant dirvos aplink augalus, paskui atsargiai pagrėbstau žemę, kad nepažeisčiau augalų šaknų. Niekada nepalieku pelenų krūvelėje, nes iš didesnio jų kiekio per didelis kiekis druskos pateks į dirvą, o augalams tai žalinga. Pievelėms irgi reikia kalkių ir kalio“, – patarinėjo moteris.
Pasak kuršėniškės, pelenus ji naudojanti ir komposte. Užberia medžio pelenų ant kiekvieno komposto sluoksnio. Pelenai suteikia kompostui maistingų medžiagų.
Ji sakė, kad atsargiai elgiantis, medžio pelenais galima naikinti įvairius vabzdžius, lervas ir sraiges – reikia tik užberti pelenų aplink augalus, kad jie atbaidytų kenkėjus. Tačiau sudrėkę pelenai nuo kenkėjų nebesaugo.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Redakcijos archyvo nuotr.
