Kai garsiai ima belst lietus
Į viduržiemio palangę,
Tikiuos, rytojus visas bus
Ne nuo pandemijos apspangęs.
Virtuvėj kvapas vystyklų.
Skrandy plotkelė… – nuo Kalėdų.
Kabu kūrybai po kaklu
Literatūriniu parėdu.
Tarp batų – smogas. Širdyje –
Maudimas nuo pigaus alaus.
Šeštoj po Kūčių naktyje
Uogienės slovikas iššaus.
Gal tris, gal keturis kartus.
O gal tik dangtį metalinį
Išpūs – už būsimus metus
Į sveikatėlę gaspadinės.
O gaspadoriui – tai kas liks.
Jisai gražus ir be medalių.
Todėl, pats pirmas ir prapliks,
Iš karto… po „Trijų karalių“.
Antanas Stugys
