Kovoje dėl infrastruktūros tinklų žlugo gyventojų viltys     

Rajono Taryba nepritarė buitinių nuotekų, lietaus nuotekų ir nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio trasos, kelių gatvių bei žemės sklypų pirkimui naujajame Aukštelkės kvartale. Taip žlugo gyventojų viltys tinkamai naudotis kanalizacija, nes į ją leidžiamos nuotekos nėra valomos.

Pirkti, nepirkti

Rajono Tarybai, po komitetų posėdžių, buvo pateikti du šio klausimo sprendimai.

Viename iš jų buvo pritariama pirkti iš verslininko Genadijaus Ananevo buitinių nuotekų, lietaus nuotekų ir nuotekų valymo įrenginius, vandentiekio trasas, kelias gatves bei žemės sklypus Aukštelkės kaime už  už 248 494 eurus.

Alternatyviame variante buvo siūloma nepirkti iš verslininko nekilnojamojo turto už pasiūlytą 248 494 eurų sumą, kadangi Šiaulių rajono savivaldybė yra finansiškai nepajėgi finansuoti viso pirkinio iš savo biudžeto lėšų, be valstybės biudžeto tikslinių lėšų arba ES fondų prisidėjimo.

Turto valdymo skyriaus vedėjui Alfredui Budriui pristatant klausimą dėl turto pirkimo ir informavus Tarybos narius, kad teritorija nėra pripažinta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija ir šioje teritorijoje nėra numatyta tinklų plėtra – teritorija nepatenka į viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo plėtros planą, o įsigyjant šį turtą, būtų pažeisti teisėti kitų rajono gyvenviečių gyventojų lūkesčiai, pasipylė klausimai.

Komisijos išvados

Tarybos narys Vaclovas Motiejūnas teiravosi, kas žinoma vedėjui apie komisijos, kuri svarstė turto pirkimo klausimą, sprendimą ir kodėl komisija priėmė tokį sprendimą.

Į tribūną buvo pakviestas Nekilnojamojo turto pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojas, Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Smirnovas.

Pasak jo, turto pardavėjui G. Ananevui buvo siūloma parduoti turtą už vieną eurą ar dešimt tūkstančių eurų, tačiau jis griežtai atsisakė mažinti kainą ir sutiko nusileisti iki tik tos, kurią nustatė turto vertintojai atstatomųjų kaštų metodu (sumos, kurios prireiktų, įrengiant tokią infrastruktūrą naujai).

Smirnovo žodžiais, pardavėjas pareiškęs, kad „daugiau mažinti negali, nes ir taip padarė didelę nuolaidą, nes nusileido beveik 30 procentų“.

Jis informavo Tarybos narius, kad savininkas garantavo, jog neeksploatuoti valymo įrenginiai tinkami eksploatacijai ir išvalo nuotekas iki teisės aktais nustatytų normų.

Taip pat buvo išsiderėta, kad pardavėjas apmokės notaro išlaidas, o sutartis užtikrinama 10 procentų nuo sutarties vertės mokėjimą sulaikant dviem mėnesiams.

Tačiau nepavyko išsiderėti dėl 12 mėnesių pereinamojo laikotarpio, o sutiko tik su dviejų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, per kurį būtų atliekami išvalytų nuotekų laboratoriniai tyrimai.

Pardavėjas taip pat nesutiko, kad iš suderėtos kainos būtų išskaičiuotos išlaidos, kurias patyrė Šiaulių rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti ekonominį ir socialinį pagrindimą.

Po tokių išaiškinimų, Tarybos narys Laisvūnas Neimanas pasiteiravo, ką deklaravo verslininkas pardavinėdamas sklypus, tačiau neišgirdęs atsakymo, uždavė dar vieną klausimą: „Ką aiškino komisijai verslininkas, dėl valymo įrengimų nepajungimo“.

Į tai V. Smirnovas atsakė: „Pardavėjas aiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės jų eksploatuoti“, – ir pridūrė, jog pagal galiojančius teisės aktus jis turi teisę organizuoti eksploataciją, tačiau to nedaro.

Tarybos narys V. Motiejūnas pabandė išsiaiškinti, kodėl buvo priimtas sprendimas įsigyti turtą už tokią, o ne mažesnę sumą, tačiau išgirdo atsakymą, jog tai yra maksimali suma, kurią gali išleisti savivaldybė, nes tiek lėšų reikėtų naujiems tinklams įrengti.

Gyventojų prašymas paskendo klausimuose

Tarybos nariai sutiko išklausyti ir gyventojų atstovą Tomą Pranckaitį.

Pranckaitis Tarybos nariams aiškino, kad šiai dienai yra apie 70 gyventojų pasijungusių prie tinklų ir dar trijų namų gyventojai tai pageidauja padaryti, o pagal įstatymą, jeigu yra pasijungęs 51 gyventojas, teritorija turi būti priskirta viešai vandens tiekimo teritorijai.

„Kvartalo žmonės jau pavargo nuo vaikščiojimo po visas institucijas, kad galėtų normaliai gyventi. Mums vis buvo žadama, kad Savivaldybė sprendžia įrenginių pirkimo klausimą. Mes pavargom nuo nežinomybės“, – aiškino jis Tarybos nariams ir pridūrė, kad visame kvartale dabar gyvena per 230 žmonių ir dar yra 50 sklypų, kuriuos pardavinėja bankas, todėl G. Ananevas dėl šito nėra kaltas.

Tačiau tokie gyventojo aiškinimai neįtikino Tarybos narių, todėl pasipylė klausimų lavina.

Tarybos narys Pranas Andruškevičius teiravosi, kokios sąlygos buvo, kai buvo perkami sklypai, ar buvo sutartyje numatyta infrastruktūra – kelias, ryšiai, vandentiekis, vandenvala.

Į tai T. Pranckaitis atsakė, jog sutartyje to nėra, nėra to ir Registrų centro pažymėjime, pas kai kuriuos žmones yra numatyta, jog jie turės jungtis į bendriją, jeigu tokia bus.

Vyriškis atviravo, jog šiai dienai nemato jokių galimybių, kad tokia bendrija būtų įkurta.

Tarybos narį Česlovą Greičių domino, ar įsigydami sklypus gyventojai žinojo, jog valymo įrengimai neveikia ir ko reikia, kad jie veiktų.

Pranckaitis bandė aiškinti, jog pirkdamas sklypą negi vaikščiosi pas kaimynus ir teirausies, ar yra kanalizacija, o tam, kad valymo įrengimai veiktų, reikia, kad jie būtų pradėti eksploatuoti.

Vyriškis tvirtino, jog jie yra pasijungę pagal projektą, kurį suderino Šiaulių rajono savivaldybė, nors yra parašyta, kad nederinti projektų, neišduoti sąlygų sąvado, jeigu bus neparuošti valymo įrengimai.

„Dabar jie buvo neveikiantys. Visi žinojo, kad jie yra neveikiantys, tačiau mums buvo išduoti sąlygų sąvadai. Aš būčiau nestatęs to namo, jei būčiau žinojęs, kad turėsiu tokią bėdą. Dabar ir turtas yra nelikvidus“, – sakė kvartalo gyventojas ir aiškino, jog jie yra pasijungę į ateinančius centralizuotus tinklus, tačiau valymo įrengimai neveikia, todėl išbėga nevalytas vanduo.

Prašyta neklaidinti Tarybos

Tarybos narį Algirdą Joną Vertelį domino, ar keliantis gyventi į namą jį apžiūrėjo Visuomenės sveikatos specialistai, kurie turėjo įsitikinti, ar namas tinkamas gyventi ir duoti leidimą jame gyventi.

Į tai T. Pranckaitis atsakė apsukriai: „Jeigu jūs būtumėt statęs namą iš tų pinigų, kurių jūs neturite (banko paskolos, parduoto buto pinigai), jūs to klausimo neužduotumėt“.

Neimanas pasiūlė neapgaudinėti Tarybos narių ir pripažinti, kad perkant sklypą buvo siūloma mokėti brangiau, nes yra nutiesti visi tinklai, kurie veikia ar veiks.

„Jūs žinojot, kur pasijungsit tinklus, kadangi sąlygų sąvade numatyta, kad negalima įsigyti projekto, be suderinimo su „Šiaulių vandenų“ Technikiniu skyriumi dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jums buvo siūloma jungtis į bendriją ir patiems administruoti tinklus, kaip tai daro daugiabučių namų bendrijos. Jei jūs negalit to padaryti, o mokėjot verslininkui pinigus, tai kodėl jūs norit, kad Šiaulių rajono gyventojai dar kartą mokėtų G. Ananevui už nelikvidų turtą?“, – klausė jis gyventojo.

Išsakęs savo pamąstymus, ar nėra kalta ir Savivaldybė, išdavusi sąlygas statybai, kai valymo įrengimai neaišku, ar priduoti eksploatacijai, Tarybos narys V. Motiejūnas suabejojo, ar įsteigus bendriją, verslininkas sutiks perduoti tinklus. Gyventojams jis siūlė keisti detalius planus, namuose įsirengti valymo įrengimus ir jau išvalytą vandenį leisti į nuotekų tinklus.

18 balsų „už“, vienam „susilaikius“ nulėmė, kad buvo nuspręsta tinklų nepirkti.

Istorija tebesitęsia

Pušyno, Pilies, Gerdo ir Matkaičių gatvių gyventojams ši situacija tęsiasi jau ne vienerius metus, nes

iki šiol neaišku, kas turėtų rūpintis nuotekų tinklais. Tinklai priklauso verslininkui G. Ananevui, bet daugiau kaip pusšimtis kvartalo gyventojų teisėtais jų naudotojais niekaip negali tapti.

Situacija absurdiška, žinant, kad prie nuotekų tinklų dalis jų buvo prijungti tuomet, kai pirko sklypus. Individualaus gyvenamojo namo projektavimo sąlygas žmonės buvo suderinę su verslininku. Sklypų buvo 28. Verslininkas sutiko, kad sklypus įsigiję žmonės neatlygintinai naudotųsi jo įrengtais tinklais ir komunikacijomis.

Pasikeitus įstatymams, verslininkas nebeteko galimybės pasirašyti sutartis su gyventojais, nes nuotekų ir vandentiekio tinklų naudojimo sutartys gali būti pasirašomos tik su įmonėmis. Verslininkas įmonės kurti nenori dėl didelių kaštų.

Netekęs galimybės eksploatuoti įrenginių, verslininkas su Šiaulių rajono savivaldybe užsuko teismų karuselę, tikėdamasis, kad už perimtus tinklus bus dosniai atseikėta, bet teismų sprendimai nebuvo jam palankūs.

Žmonės kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, tačiau gavo atsakymą, kuriame buvo siūloma kurti bendriją, kuri susitartų su kvartalo inžinerinės infrastruktūros savininku dėl jos priežiūros organizavimo, laikinai spręsti problemą patiems (organizuojant nuotekų išvežimą), kol bus sutvarkyti Savivaldybės procedūriniai reikalai arba teismo tvarka spręsti ginčus su infrastruktūros savininku dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Nors prieš pusantrų metų G. Ananevas žurnalistams yra sakęs, kad „esąs pasirengęs ir neatlygintinai perleisti tinklus, kad tik būtų pasirūpinta gyventojų nuotekomis“, panašu, kad siūlydamas Savivaldybei pirkti tinklus už beveik ketvirtį milijono eurų, savo žodžius pamiršo, nes tikisi gauti pinigų.

Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.

 

Total
10
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts