Trinuos – mišrių eilių eiliavimo ceche.
Laisvo kritimo režime – po šefo kojom…
Žinau. Žiniasklaidai, nemylinčiai manęs –
Esu: nemokamas, su bzygais, hemorojus.
Rašau tai anglų, tai lietuviška kalba.
Prieš vakarus. Už nuosavus kaimynus.
Į Radvil-miestą, ir iš miesto, su tarba
Žingsniuojančius – kada išpardavimai.
Nėra rezono, ten landyt, kitu laiku.
Kitu laiku rašau chaltūras – stilium haiku.
Kad nesmirdėt, Europos ponams, česnaku –
Kol jų, pasaulio Lietuvoj, dar pasitaiko.
Dabar strateginiai laikai ir mums, ir jiems.
Tą jaučia kepenys ir inkstai visą parą.
Saldu yra – tik tarptautinėms subinėms –
Kurios iš mūsų pigią biomasę daro.
Mus – muša. Rėkia – jie, O aš – rašau.
Kitaip nebus. Toksai likimas vargo bitės.
Gyvenimas, suprantat patys, – šou.
Todėl turiu, abi pus veidrodžio, staipytis.
Kraipaisi jaunas. Senas vėl kraipais.
Lietuvis prieš lietuvį – visą dieną.
Kapitalizme – kaip tarybiniais laikais:
Tada – už kapeikas, dabar – už šieną.
O stogas vis važiuoja ir važiuo…
Kartu su juo ir tie: „How do you, do you“.
Jei būtų galima eilėraščiais vairuot –
Nebūtų valdžioje tiek… paleistuvių.
2021
Antanas Stugys
