Praėjusiame numeryje rašėme apie pasiruošimą genėti rožes, įrankius, genėjimo ypatybes. Šiandien norime papasakoti apie atskirų rožių veislių genėjimo ypatybes.
Vieną kartą žydinčios rožės
Senovinių rožių, erškėčių dažnai niekas niekada negeni, bet jos gausiai ir gražiai žydi. Tačiau jei senovinių rožių visiškai negenėsime, tai krūmai pamažu taps netvarkingi, per tankūs. Šių grupių rožes reikėtų genėti silpnai, formuojant gražų, kompaktišką krūmą. Genima tada, kai pradeda brinkti pumpurai. Senovinių, vieną kartą žydinčių rožių jokiu būdu nereikia genėti stipriai, nes jų žydi antramečiai ir senesni ūgliai. Žiediniai pumpurai formuojasi viršuje ir vidurinėje šakų dalyse. O vegetatyviniai pumpurai, iš kurių išauga šakos, yra žemesnėje krūmo dalyje, arčiau žemės. Visų pakartotinai žydinčių rožių žiediniai pumpurai išsidėstę per visą šakos ilgį, todėl rožė vis tiek žydės šaką nukirpus bet kurioje vietoje.
Vijoklinės rožės
Prieš imantis vijoklinių rožių, svarbu žinoti, kuriai grupei šios priskiriamos – laipiojančių, vieną kartą žydinčių ar pakartotinai žydinčių vijoklinių. Nuo to priklauso, koks būtent genėjimo būdas reikalingas.
Laipiojančių, vieną kartą žydinčių rožių kelias senas šakas iškerpame prie pat pagrindo, taip atnaujindami kerą (jei nuo praėjusių metų yra likę daugiau nei 7 šakos). Tačiau jei po žiemos išliko mažai šakų, senų šakų nepatartina išgenėti, tokiu atveju tik patrumpiname dvimetes ar trimetes šakas per sprindį. Naujai užaugintų praėjusios vasaros šakų netrumpiname.
Pakartotinai žydinčios vijoklinės stambiažiedės rožės paprastai išaugina daug stambių šakų, iš kurių auga šonines žiedines šakeles. Jaunų šakų genėti nereikia, o šonines šakutes patrumpiname trečdaliu. Pačias seniausias šakas galime išgenėti, palikdami 3-5 sveikas šakas.
Po genėjimo vijoklines rožes parišam prie atramų, stengdamiesi lenkti šakas horizontaliai – tai skatina gausesnį žydėjimą.
Floribundinės rožės
Floribundinės rožės auginamos aplinkai puošti. Jų žiedai visada būna susitelkę į didelius žiedynus ir vienu metu juose žydi po keletą žiedų. Floribundines rožes reikėtų genėti taip, kad anksčiau pražystų ir žydėtų kuo ilgiau bei gausiau. Šias rožes su kai kuriomis veislių išimtimis galima genėti vidutiniškai, paliekant krūmus 40-50 cm aukščio, paliekant ant šakos 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus (t.y. apie 8-10 cm ilgio ūglius). Žiedynai formuojasi nuo pat krūmo apačios. Per smarkiai nugenėtos rožės pražys žymiai vėliau, kai kada net rugpjūčio mėnesį.
Arbatinės hibridinės rožės
Arbatinių hibridinių rožių žiedai formuojasi ant pirmamečių, gerai išsivysčiusių ūglių, nežiūrint iš kurios krūmo dalies jie išaugtų. Nupjovus pirmojo žydėjimo žiedus, iš viršutinių pumpurų pradeda formuotis antros eilės ūgliai, kurie sudaro žiedpumpurius ir pražysta antrą kartą. Paskui nupjovus žiedus, formuojasi trečios eilės ūgliai ir pan. Arbatinės hibridinės rožės pavasarį genimos, paliekant ant kiekvienos šakos po 2-3 gerai išsivysčiusius pumpurus, paliekant 25-35 cm aukščio krūmus. Vešliai augančių veislių rožes galima genėti, paliekant po 4-5 gerai išsivysčiusius pumpurus. Genint jaunas rožes, jų antramečius krūmus palikti žemesnius, iki 25 cm aukščio, nes iš apačios išaugs nauji vešlūs ūgliai ir tą pačią vasarą žydės.
Stambiažiedės rožės
Stambiažiedės (Grandiflora) rožės genimos kaip arbatinės hibridinės, tik šiek tiek mažiau.
Remontantinės rožės
Remontantinės rožės per vasarą žydi 2 kartus – birželio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį. Pirmą kartą žydi gausiau, antrą – silpniau, ne taip gausiai. Šių rožių žiediniai ūgliai išsivysto tik iš viršutinių ir vidurinių pumpurų, o iš apatinių – vegetatyviniai. Todėl jų vienmečius, labai išaugusius ūglius patartina genėti silpnai, o menkesnius – stipriai. Normaliai augančiam krūmui paliekamos 4-6 praėjusių metų šakos, kurios genimos silpnai, o praėjusiais metais žydėjusios šakos ir vienerių metų silpni ūgliai genimi stipriai, paliekant 1-2 pumpurus. Iš šių pumpurų išaugs stiprūs ūgliai, kurie žydės sekančiais metais. Taip genint, galima suformuoti net 1,5 m ar aukštesnius, labai gausiai žydinčius krūmus. Antrą kartą gausiai žydės, jeigu su trumpais žiedynkočiais bus iškirpti pirmą kartą žydėję žiedai.
Laipiojančios rožės
Laipiojančios rožės auginamos prie įvairiausių atramų, formuojamos iš jų arkos, kolonos. Šios rožės auga labai sparčiai, kai kurių veislių per vegetaciją gali išaugti ir net iki 4-5 m. Daugumos veislių žiedai formuojasi tik ant praėjusių metų stiebų ir žydi vieną kartą. Kad krūmas gausiau žydėtų, labai svarbu per žiemą išsaugoti visus paliktus stiebus – 4-5 žydinčius stiebus ir tiek pat naujų ūglių. Pavasarį jas reikia labai mažai genėti – iškirpti tik pažeistas šakas. Žydėjusių stiebų žiedinės šakelės sutrumpinamos ir paliekami 2-3 pumpurai. Reikia atkreiti dėmesį, kad šakelės (kurios paliekamos su keliais pumpurais) turi būti ne plonesnės kaip 3-4 mm storio, kad paskui išlaikytų žydinčius žiedus. Iš paliktų pumpurų išauga naujos žiedinės šakelės. Senesnių kaip dvejų metų šakų palikti nepatartina, nes iš jų kasmet išauga vis mažiau žiedinių šakelių.
Parko rožės
Ši rožių grupė pasižymi didesniu krūmo aukščiu nei floribindinės ar arbatinės hibridinės rožės. Jiems nereikalingos atramos. Parko rožėms priklauso senosios sodo rožės, atsparios šalčiui bei ligoms ir šiuolaikinės, kurių puošnūs būna ne tik žiedai, bet ir lapai, šakos, vaisiai ar net spygliai, be to labai gausiai ir ilgai žydi. Parko rožės daugumoje žydi vieną kartą, ilgai – apie 1,5 mėnesio, tačiau yra išimčių, kai kurios veislės žydi du kartus. Pirmiausia išpjaunamos senos šakos ir silpni pirmamečiai ūgliai. Genėjimas iš dalies priklauso ir nuo krūmo augimo. Sparčiau augančias reikia genėti mažiau. Krūme dažniausiai paliekamos 6-7 pagrindinės šakos. Jos patrumpinamos tik tiek, kad krūmas gražiai atrodytų, būtų kompaktiškas.
Stiebinės rožės
Stiebinių rožių kaip ir krūminių, pirmiausia išpjaunamos visos pažeistos, silpnos ir vainiką tankinančios šakos. Genint labai svarbu teisingai palikti tokį viršutinį pumpurą, iš kurio augtų šaka pageidautina kryptimi. Šios rožės genimos kiek mažiau nei tos pačios veislės krūminės.
Besidriekiančios (šliaužiančios) rožės
Besidriekiančios rožės augdamos sudaro žalią paklotą, pakartotinai žydi per vasarą, atsparios ligoms ir šalčiui. Sutankėjusios ir silpnos šakos iškerpamos, o paliekamos pagrindinės šakos iki 40-80 cm ilgio. Kuo ilgesnės šakos paliekamos, tuo gausiau žydės ir atrodys puikus žydintis kilimas. Kur buvo žiedynai, paliekami ūgliai iki 2,5 cm ilgio su 2 pumpurais.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
