Į Ariogalą rinkosi ešelonų broliai ir sesės 


Tradiciškai, jau dvidešimt devintą kartą, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių  sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Jame dalyvavo ir gausus būrys kuršėniškių.

Sukvietė sąskrydis

Buvę tremtiniai, jaunieji šauliai, skautai, Lietuvių kalbos draugijos nariai, išvykdami į Ariogalą,  uždegė žvakutes prie „Paminklo partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“ Kuršėnuose. 

Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Eisenoje žengė ir kuršėniškiai.

Sąskrydis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.

Fakelas, keliaudama iš rankų į rankas, buvo perduotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) garbės pirmininkui Povilui Jakučioniui, kuris uždegė šventės aukurą. Nuaidėjo Garbės sargybos kuopos karių salvės už Lietuvos politinius kalinius ir partizanus, už visus Lietuvos tremtinius ir Laisvės kovotojus, Tėvynę Lietuvą.

Sveikino šalies vadovai

Sąskrydžio dalyvius pasveikino jame apsilankęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prezidentas sveikinimo kalboje išreiškė nuoširdžią pagarbą organizacijai, daugelį metų puoselėjančiai tautinę kultūrą ir besirūpinančiai jaunosios kartos patriotiniu bei pilietiniu ugdymu.

„Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi, tikiu mūsų žmonių darbštumu, gabumais, kad mes galime kartu įveikti visus sunkumus, visas prieštaras ir tvirtai eiti keliu, kurio Lietuva nusipelno“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas dėkojo Lietuvos politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams už ne kartą demonstruotą tvirtybę. Jis taip pat išreiškė viltį, kad LPKTS sąskrydis ir toliau jungs Lietuvą mylinčius ir jos labui dirbančius žmones.

Sudomino ir buvusius tremtinius, ir jaunimą

Sąskrydžio dalyvių dvasią giesmėmis kėlė jungtinis buvusių tremtinių choras, kurį sudarė daugiau nei 1000 atlikėjų. Jame dainavo ir Kuršėnų politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Tremties varpai“ dalyviai.

Vėliau koncertavo dainininkas Romas Dambrauskas. tarptautinių konkursų laureatas Rytis Janiliūnas, Vladas Daugintis ir kapela „Šlamutis“.

Partizanų stovykloje vyko istorinės rekonstrukcijos, kuriomis labai domėjosi jaunimas. Užsukti kvietė „Misija Sibiras 2019“ palapinė. Daug žiūrovų sutraukė ir „Diskusijų palapinė“, kurioje buvo eksponuojama paroda „Lietuviai Kengyro  sukilime. 1954 gegužės 16-birželio 25“, Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis pristatė savo penktąją knygą „Deklaracija“, o Seimo narys Arvydas Anušauskas savo knygą „Aš esu Vanagas“. Filmo „Misija Sibiras’18. Surasti savus“ demonstravimas sulaukė jaunųjų žiūrovų dėmesio, nes daugelis svajoja dalyvauti ekspedicijoje. Visuose kampeliuose tarpusavyje bendravo likimo broliai ir sesės – seniai besimatę tremtiniai turėjo apie ką pakalbėti, prisiminti savo sunkią jaunystę, išgyventus sunkumus. Deja, bet susitikimai retėja – pirmajame sąskrydyje dalyvavo 80 000 dalyvių, o šiemet – tik 5000.

Kuršėniškiai didžiuojasi, susitikę su Prezidentu, nusifotografavę prisiminimui, jo sutuoktinei Dianai Nausėdienei padovanoję savo rankomis megztą trispalvį šaliką.

Priimti pareiškimai

Sąskrydžio dalyviai nesitenkino vien prisiminimais ir praeities įspūdžiais, jiems rūpėjo ir mūsų valstybės nūdienos reikalai. Buvo priimta rezoliucija „Dėl paminklo Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“ ir „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų. Sąskrydžio dalyvių priimtoje rezoliucijoje Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nuo Vrublevskių bibliotekos nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą buvo įvertintas kaip niekuo nepagrįstas ir paneigiantis teismo sprendimą J. Noreikos veiklos nelaikyti kolaboravimu. Taip pat kritiškai įvertintas buvo ir Vilniaus miesto valdžios sprendimas Kazio Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją.

Kuršėniškiai nuoširdžiai dėkoja Alfredui Jonuškai, visiems, prisidėjusiems prie šios kilnios misijos – išvykos į Ariogalą.

Marytė ŠADLAUSKIENĖ

Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo pirmininkė

Total
0
Dalinasi
Related Posts