Po ilgų ginčų rajono Taryba paskutiniame posėdyje nusprendė įtraukti į Viešame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą administracinį pastatą ir garažą, esančius Aušros alėjoje 21, Šiaulių mieste. Tokį Tarybos sprendimą gali sustabdyti tik teismas.
Pastatą pasiūlė parduoti
Rajono Tarybai pradėjus svarstyti klausimą dėl Viešame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo papildymo, Tarybai buvo pateikti du šio sprendimo variantai. Viename jų buvo pastatai rajone, o kitame – sąrašas buvo papildytas administraciniu pastatu ir garažu, esančiais Aušros alėjoje 21, Šiaulių mieste.
Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys, pristatydamas klausimą, informavo, kad baigėsi trijų mėnesių terminas, per kurį Tautininkų sąjunga turėjo pateikti nusavintos nuosavybės teises įrodančius dokumentus ir kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atstatymo.
„Reikalingi dokumentai apie nuosavybę liepos 14 dieną buvo pateikti, tačiau juos išnagrinėjus paaiškėjo, jog ir šie dokumentai, ir dabar galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės grąžinti pastatą. Apie šiai dienai teismui pateiktus dokumentus ar kokį nors priimtą teismo sprendimą taip pat nėra žinoma“, – sakė A. Budrys.
Posėdžiui pirmininkaujantis rajono meras Antanas Bezaras į tribūną pakvietė Tautininkų sąjungos atstovą Vladą Palubinskį.
„Po jūsų prašymo buvo pateikti visi dokumentai, kad pastatas tarpukariu buvo statytas už Tautininkų sąjungos lėšas. Į teismą mes nesikreipėm, nes suteikėm galimybę politikams spręsti šį klausimą. Ir nuo to, koks bus jūsų sprendimas, priklausys mūsų tolesni veiksmai. Geriau būtų, kad mes netęstume okupacinės 1941 metų valdžios sprendimo ir norėčiau sąmoningo sprendimo, kad antrą kartą nenacionalizuotumėm tautininkų turto“, – buvo konkretus Tautininkų sąjungos atstovas.
Vėl virė aistros
Po tokių V. Palubinskio žodžių salėje užvirė aistros.
Tarybos narys Alfredas Jonuška pasiteiravo, ar pagrindinė priežastis, kodėl negrąžinamas turtas – praleisti terminai, ir išgirdo teigiamą atsakymą.
Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Jurgita Mickūnė Tarybos nariams papildomai paaiškino, jog įstatymas nenumato grąžinti pastatus politinėms partijoms.
„Po mūsų gegužės mėnesio sprendimo jie galėjo kreiptis į teismą, kad atstatytų terminus, tačiau tautininkai to nepadarė, o mėnesio terminas, kada galima kreiptis į teismą, jau praėjo“, – aiškino vedėja.
Tarybos narė Judita Šakočiuvienė patvirtinusi, jog jos matyti tautininkų pateikti dokumentai patvirtina jų teisę į nuosavybę, pasiteiravo, kokiu pagrindu dabar galima grąžinti turtą, jeigu įstatymas to nenumato, ir užsiminė apie galimybę nebent padovanoti.
Tačiau Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja buvo konkreti: „Įstatymas nenumato turto grąžinimo politinėms partijoms. Mes negalim jo dovanoti ar perduoti. Tai turi būti padaryta tik viešo aukciono būdu“.
Darius Ramančionis pasiteiravo, ar buvo kreiptasi dėl šio pastato pastato grąžinimo anksčiau?Palubinskis aiškino, jog tai dabar daroma jau ketvirtą kartą.
„Anksčiau mes kreipėmės 1991, 1995, 1996, tačiau mums buvo paaiškinta, kad pastate veikia kultūros įstaigos, todėl jo grąžinti neįmanoma. Dabar, kai kultūros įstaigos palieka šį pastatą, mes vėl norime jį susigrąžinti“, – teigė V. Palubinskis.
Jonuška nustebo, kad, pasak juristės, negalima partijoms grąžinti turėto turto ir pasiūlė sprendimo priėmimą atidėti, nes, anot jo, tai tik nuo mūsų (Tarybos narių) valios priklauso.
„Tegul jie kreipiasi į teismą ir jeigu teismas nepatenkins jų prašymo, tuomet ir galėsim parduoti“, – siūlė jis.
Tokiam pasiūlymui pritarė ir jo bendrapartietis Vaclovas Motiejūnas, pridūręs, jog priimdami sprendimą dabar mes parodom, kad norim pastatą parduoti, o ne grąžinti teisėtiems savininkams.
Šakočiuvienė, pasiūliusi kolegoms nepolitikuoti, priminė, jog reikalingas teismo sprendimas, kad pastatą būtų galima grąžinti tautininkams ir teiravosi Tautininkų sąjungos atstovo, koks sprendimas tenkintų juos.
Į tai V. Palubinskis atsakė diplomatiškai: „Mes negalim jums nurodinėti“.
Buvo nuspręsta išklausyti ir Vyriausybės atstovės Šiaulių apskrityje Astos Jasiūnienės nuomonės.
„Nekilnojamas turtas anksčiau buvo grąžinamas tik bažnyčioms, tačiau partijoms šis turtas nebuvo grąžinamas. Dabar galiojantys Valstybės turto disponavimo ir Turto grąžinimo įstatymai to irgi nenumato. Savivaldybė savo turtu turi disponuoti taip, kaip numato įstatymai“, – aiškino Vyriausybės atstovė.
Ji priminė Tarybos nariams, jog prieš tris mėnesius šioje tribūnoje stovėjęs Tautininkų sąjungos atstovas žadėjo kreiptis į teismą. V. Palubinskis tai bandė užginčyti, tačiau žadėjo, jog, įtraukus pastatą į parduodamų objektų sąrašą, kreipsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Pavasarį pardavimą sustabdė savininkai
Apie šio pastato įtraukimą į aukcione parduodamų objektų sąrašą „Kuršėnų krašto žinios“ jau rašė birželio 16 dieną („Aukcioną sustabdė pastato savininkų teisių perėmėjai“).
Gegužės mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje pasirodęs atkurtos Tautininkų sąjungos atstovas informavo, jog pastatas Aušros alėjoje statytas už jų Lietuvių tautininkų sąjungos lėšas ir turėtų būti grąžintas šios organizacijos teisių perėmėjai.
Nepriklausomybės akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Audrius Rudys, kuris, stovėdamas tribūnoje ir traukdamas iš atsinešto voko dokumentus, sakė: „Štai čia yra dokumentai, kuriuose yra nurodyta, jog pastatas yra statytas už Lietuvių tautininkų sąjungos narių bei surinktas lėšas. Čia taip pat yra ir 1940 metų liepos 20 dienos „Neveikiančių draugijų turto paskirčiai nustatyti komisijos“ sprendimas, kuriuo Lietuvos tautininkų sąjungos nekilnojamas turtas Šiauliuose, pinigai ir inventorius buvo perduoti Lietuvos komunistų partijai su visomis teisėmis ir prievolėmis. Vėliavą, ženklus, spaudus ir kitus dokumentus, galinčius turėti kokią nors reikšmę, nuspręsta paimti Kauno apskrities viršininko žinion.“
Pasak signataro, 1991 metų pradžioje atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga kreipėsi į Šiaulių miesto valdybą prašydama grąžinti pastatą Tautininkų sąjungai kaip teisėtai savininkei, tačiau gavo atsakymą, jog dėl tuo metu veikusių nekilnojamojo turto grąžinimo nuostatų, jeigu norimi grąžinti nacionalizuoti objektai yra naudojami kultūros, švietimo reikalams, jie tiesiog natūra negrąžinami.
Tautininkų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis „Kuršėnų krašto žinioms“ birželio viduryje patvirtino, jog archyvuose buvo pasikelta medžiaga dėl pastato statybos ir nacionalizacijos, pasamdyti advokatai. Rasti dokumentai, kurie patvirtina, jog pastatas Aušros alėjoje 21 statytas už Lietuvių tautininkų sąjungos Šiaulių krašto valdybos lėšas.
Jis sakė, jog Tautininkų sąjunga yra oficialiai pripažinta Lietuvių tautininkų sąjungos teisių perėmėja.
Tuomet – birželio vidury – jis tvirtino, jog jau artimiausiu metu bus pradėti teisiniai procesai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
