Į orą išmetamų teršalų koncentracija yra per didelė ir oro užterštumas išlieka viena iš pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos gyventojai.
Oro kokybė pablogėja žiemą
Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinką chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką.
Degant kietajam kurui išsiskiria šie sveikatai kenksmingi teršalai:
Kietosios dalelės, kurios gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir lemia sergamumą širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Esant normą viršijančiam užterštumui, nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, patariama kuo mažiau būti lauke. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant.
Anglies monoksidas (CO) yra nuodingos bespalvės, bekvapės dujos („smalkės“). Šie teršalai susidaro nepilnai sudegus organiniams junginiams. Pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė, šildymas. Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis.
Azoto dioksido (NO2) padidinta koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Azoto junginiai yra visų degimo procesų produktas, tačiau daugiausia į atmosferą jų patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose.
Sieros dioksidas (SO2) sukelia refleksinį kosulį, bronchų suvaržymą, takų gleivinių paburkimą, tuo pačiu pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą, dirgina akių gleivinę.
policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt.
Reguliuoja teisės aktai
Pagal teisės aktų reikalavimus kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija negali viršyti 50 µg/m3, o vidutinė paros koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus.
Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 procentų aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų. Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų).
Kaip galime sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?
Siekdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiuvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisija.
Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega.
Užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnę nei įprasta kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisiją. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.
Atminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.
Nuolat vėdinkite gyvenamąsias ir darbo patalpas. Kai oras užterštas, mažiau būkite lauke ir sumažinkite fizinį aktyvumą (bėgimą, greitą ėjimą ar kitą fizinį krūvį).
Šiais metais šildymo sezonas jau įsibėgėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.
Lina NORKIENĖ
Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė
Asociatyvi nuotr.
