Vitaminų šaltinis – kopūstai

Tai labiausiai Europoje paplitusi daržovė. Yra duomenų, kad europiečiai juos vartojo net 100-50 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Europoje labiausiai vertinami gūžiniai kopūstai.

Sodinimas ir priežiūra

Iš gūžinių kopūstų daugiausia paplitę baltieji. Gūžiniai kopūstai į daržą sodinami daigais. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti šaknis, kad jos nebūtų pažeistos juodosios kojelės, nes tokie daigai nunyksta (šaknelė būna patamsėjusi ir suplonėjęs jos kaklelis).

Pagal vegetacijos periodo ilgį kopūstai skirstomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvus.

Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinkime balandžio pabaigoje — gegužės pradžioje 60X40, 50X50 arba 70X30 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime.

Vidutinio vėlyvumo gūžinių kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio pirmame dešimtadienyje 60X50 cm atstumu.

Vėlyvuosius gūžinius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Kadangi jie turi didesnę lapiją, sodinkime rečiau — 70X60 cm atstumu. Kad ekonomiškiau išnaudotume žemę, į jų tarpus galime pasisėti ridikėlių bei salotų.

Sodindami kopūstų daigus, neužlenkime šaknies ir neužpilkime žemėmis šerdelės. Pasodinę daigus palaistykime. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du kartus apkaupkime. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20-25 dienoms po sodinimo, o antrą – praėjus 15-20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva gūžiniams kopūstams visą laiką turi būti puri.

Vitaminų šaltinis

Senovės Romoje kopūstus pateikdavo desertui po pietų ir buvo teigiama, kad jie ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Kopūstais buvo gydomos odos, virškinimo, kepenų ir blužnies ligos, taip pat egzema, nudegimai, pūlingos žaizdos, opos.

Kopūstuose yra apie 1,63 procento ląstelienos, kuri ypač svarbi aterosklerozės profilaktikai, nes padeda pasišalinti iš organizmo cholesterinui. Juose gausu vitaminų C, U ir nedideliais kiekiais A, B, B2, Bs, P, K bei cholino. Jie turi Įvairių fermentų, kalio druskų, fosforo ir sieros.

Viduriniuose kopūstų lapuose vitamino C yra daugiau negu išoriniuose. Vitaminas C gerai išsilaiko ir raugintuose kopūstuose, bet juos reikia laikyti šaltai ir apsemtus skysčiu. Liaudies medicina rekomenduoja gerti kopūstų sultis kaip vitaminingą, žadinantį apetitą ir gerinanti virškinimą gėrimą, ypač tinkantį sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu ir hemorojumi. Geriama po 1-1,5 stiklinės šiltų sulčių prieš valgi arba valgant, Šviežiomis kopūstų sultimis gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, nes jose yra daug opas gydančio vitamino U. Šviežiomis sultimis, praskiedus šiltu vandeniu, skalaujama burna ir gerklė esant uždegimui. Šviežios kopūstų sultys taip pat tinka sergant skrandžio uždegimu su sumažintu rūgštingumu, tulžies pūslės uždegimu, spazminiu kolitu. Galima išgerti iki 2 stiklinių per dieną (per 3 – 4 kartus).

Pagal spaudą

Asociatyvios nuotr.

Total
1
Dalinasi
Related Posts
Skaityti daugiau

Auginu atsakingai

Prieš šventes Kalėdų senelio prašoma atnešti dovanų. Neretai norima sulaukti augintinio – šuniuko ar kačiuko. Pasaulio pažinimo pamokoje…
Skaityti daugiau

Maudytis saugu

Visuomenės sveikatos biuras (VSB) paviešino rajono maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus. Vanduo visur švarus Birželio 3 dieną, atlikus…