Skaitytojai rašo: Senjoro Anupro kelionė po Daugėlius ir Centrą

Senjoras Anupras gyvena Daugėliuose. Jis turi draugą, kuris gali judėti tik neįgaliojo vežimėliu. Anupras, esant galimybei,stengiasi draugui padėti judėti. Pastarasis skundžiasi, jog Daugėliuose savarankiškai beveik niekur negali patekti. Nutarė Anupras asmeniškai įsitikinti esamomis sąlygomis.

Ekskursija po Daugėlius

„Ekskursiją“ pradėjo nuo dažniausiai neįgaliųjų lankomos vietos – Medicinos punkto. O čia jau ir įdomu pasidarė. Laiptai gan statoki, užvažiavimo jokio,viduje laiptai analogiški. Tikrai pats „šauniausias“
paslaugos tiekimas. Susidomėjęs Anupras aplankė ir daugiau įstaigų. Yra net PAVYZDINIŲ. Tai vaikų darželis „Buratinas“, pagrindinė mokykla, Sporto mokykla. Prie šių įstaigų pandusai tvarkingi, su reikiamu nuolydžiu.
Dar „pusė bėdos“ būtų prie „Grūstės“ parduotuvės bei vaistinės „Camelia“. Pandusai yra, tačiau aukštesniojoje šaligatvio dalyje, o nuo gatvės šaligatvio užvažiavimas „tarsi yra“, bet gan status (apie 40 laipsniu), tai be pašalinių pagalbos ten patekti nepavyks. Na, o į kitas dvi parduotuves – Stanevičiaus bei Aniulio, dvi kirpyklas bei soliariumą niekaip nepateksi. O gal ir teisinga – nėra ko ten „ubagui“ lįsti. Paslaugos paslaugomis, tačiau sugalvojus pasimaitinti ne namuose – dar didesnės problemos. Norint patekti į svetainę „Pušynas“ pasitinka tokie laiptai, jog atrodo tarsi koptum į Everestą. Net patekimas į Dienos centrą (senosios valgyklos patalpos) užkirstas – nėra užvažiavimo.

Kelionė po Centrą

Pasikasė Anupras pakaušį ir nusprendė, jog Daugėliai – „kaimas“, miesto centre turi būti „liuks“. Taigi nuvyksta į Kuršėnus. Kaip ir normalu – „Norfa“, „Maxima“, paštas, ligoninė, daugelis smulkesnių įstaigėlių paruošusios sutikti neįgaliuosius, už ką esame dėkingi. Tačiau to negalima pasakyti apie „Viziją“, „Ergo Lietuva“, gėlių saloną, „Gausos“, kulinarijos gaminių, žuvies parduotuves, Kiriejevo elektroninių prekių parduotuvę, Foto paslaugas, Odontologijos kliniką bei nemažai kitokių aptarnavimo
sferos objektų. Visiškas neįgaliųjų ignoravimas. Netgi „Miesto vaistinė“ juos pamiršo.

Autobusai – tik sveikiesiems?

Apie galimybę autobusu pasiekti Centrą verta pasvajoti. Autobusų parko pozicija žinoma jau senokai. Paklausus, kodėl kursuoja tokie autobusai (t.y. maži ir nepritaikyti), atsakymas kaip kirviu nukirstas: „Kokius turime, tokius leidžiame“. Kursuojant didesniam autobusui įmanoma į Centrą nuvykti, tačiau tai būna labai retai. Net naujuose, raudonuose (išskyrus vieną) autobusuose viduje nėra užrašo NEĮGALIESIEMS. O vienas nedidelis baltos spalvos autobusas taip įsipyko žmonėms, jog buvo pramintas „vežimu sliekams“, „laikykitės dietos“ , „invalide, sėdėk namie“. Net pats ploniausias keleivis tarp dvigubų sėdynių gali tik skersas prasibrauti,nes tarp sėdynių – tik 30 cm tarpas.

Žinoma, yra ir didesnių problemų, bet pamiršti neįgaliuosius – tikras NUSIKALTIMAS. Jie taip pat žmonės. Nepamirškime šito ir pasistenkime jais pasirūpinti.

ANUPRO apmąstymus užrašė kaimynas Antanas
(Bus daugiau)

Total
0
Dalinasi
Related Posts