Baigiasi ruduo. Neretai lapkričio mėnesį pašąla. Bet darbai sode nesibaigia. Reikia gerai viską paruošti žiemai. Derlius soduose jau senokai nuimtas. Dabar viską kruopščiai sutvarkome, į sandėlį sunešame darbo įrankius. Sode sugrėbstome likusius lapus, juos dedame į iškastą duobę, kur jau sumetėme visas daržovių liekanas, bulvienojus.
Nuo vaismedžių nukratome likusias mumijas (sukamštėjusius vaisius), juos taip pat užkasame į žemę. Taip darant, sunaikiname ligų pradus. Nuo vaismedžių kamienų nuimame juostas su prilipusiais kenkėjais, jas sunaikiname, nugramdome žievės atplaišas (jei to dar napadarėme anksčiau), nubaltiname vaismedžių kamienus ir prieš žiemą aprišame. Daugelis sodininkų daro klaidą medelius balindami pavasarį. Tačiau pavasarį, ypač kai jau sprogsta pumpurai, šis darbas nebeturi savo reikšmės. Medžius reikia nubaltinti rudenį – tokiu būdu medelių kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimų, be to sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Vaismedžius baltiname kalkių pienu, papildomai į jį įmaišę lipalo ar molio miltelių, arba vandens emulsiniais dažais.
Žiemą aprišalai vaismedžius gelbės ir nuo šalčio, ir nuo temperatūros svyravimų (kad nepleišėtų žievė), ir nuo kiškių bei graužikų. Vaismedžius aprišame impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudų arba nendrių pynėmis, dviguba agroplėvele, medžiagos atraižomis. Popieriumi ar kita medžiaga kamienus vyniojame nuo apačios į viršų. Tada susidaro savotiškas stogelis ir pro sudūrimus ant žievės nepatenka vanduo. Eglišakėmis vaismedžius aprišame labai sparčiai. Pasiruošiame eglišakių, tinka ir smulkesnės. Pasikarpome minkštos vielos gabaliukų. Prie kamieno pridedame eglišakių ir viela dviejose ar trijose vietose jas sukabiname. Taip viela apjuosiame ir surišame nendres ar šiaudų pynes. Žemaūgius medelius apvyniojame nuo žemės iki viršūnių, pusiau žemaūgių – tik kamienus. Vaismedžių kamienus, taip pat, galime aprišti specialiu plastikiniu tinklu, kurį galima nenuimti ir vasarą. Pati geriausia apsauga nuo kiškių ar kitų miško svečių – 3 m aukščio, sandari tinklinė tvora.
Vaismedžių šaknys jautrios žiemos šalčiams, todėl pradėjus šalti mulčiuojame durpėmis, smulkinta medžių žieve, pjuvenomis ir kt. Šaknys labiausiai nukenčia, kai žiemą mažai sniego, todėl reikia žiemos metu prie augalų šaknų prikaupti daugiau sniego. Čia gali padėti tie patys eglišakiai ir mulčias. Mulčiuoti būtina rudenį naujai pasodintus ir 2-3 metų amžiaus medelius. Mulčiuojama, kai dirva truputį pašąla (mažiau kenkia graužikai), iki 10-15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną (nelygu vaismedžio dydis). Dedant šviežią mėšlą, kad nenukentėtų žievė, tarp kamieno ir mulčio paliekamas apie 5 cm tarpelis.
Apsaugai nuo pelių ar kitų graužikų sode dedame nuodus saugiai – į plastikinius vamzdelius (galima panaudoti plastikinius butelius), paslėpus po žolių kuokšteliu, kad apnuodyto jauko nesulestų paukščiai. Neretai sode būna kurklių. Veiksmingiausia juos žiemai suviliosime po mėšlu. Tam sode pamėtome šviežio mėšlo krūvelių. Po jomis kaip tik ir sulenda kurkliai. Užėjus šalčiams, šį mėšlą iškratome ir kenkėjai žūva.
