Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), panagrinėjęs šalies savivaldybių rezultatus, Šiaulių rajono savivaldybei pagal kai kuriuos rodiklius skyrė gana aukštas vietas.
Atlyginimai – penktajame dešimtuke
LLRI palygino šalies savivaldybes pagal nedarbo lygį ir ilgalaikių bedarbių skaičių, materialines ir tiesiogines užsienio investicijas, vidutinį atlyginimą bei pašalpų gavėjų skaičių.
Pernai didžiausią vidutinį mėnesio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, gavo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai (685 eurai), o mažiausią – Šalčininkų rajono savivaldybėje (451 euras). Sostinėje atlyginimai yra 52 procentais didesni nei Šalčininkuose, nors abi savivaldybės yra toje pačioje apskrityje ir netgi kaimynės.
Šalies vidutinis atlyginimas „į rankas” pernai buvo 602 eurai.
Šiaulių rajone vidutinis atlyginimas siekė 483 eurus ir buvo 45 reitingų lentelės vietoje tarp 60-ies savivaldybių. Tarp apskrities savivaldybių didesnes algas gavo Akmenės rajono (544 eurai), Šiaulių miesto (537 eurai), Pakruojo (507 eurai) ir Joniškio (486 eurai) rajonų savivaldybių gyventojai.
Kiti reitingai aukštesni
Pagal nedarbo lygį rajonas yra gana aukštoje 20-oje reitingų lentelės vietoje (7,9 procento) ir jo lygis žemesnis už šalies vidurkį (8,1 procento). Šiaulių apskrityje mažiau bedarbių tik Šiaulių mieste (5,3 procento). Trečiajame dešimtuke yra Pakruojo rajonas, kur nedarbo lygis 8,9 procento. Kitų savivaldybių rezultatai kuklesni.
Pagal ilgalaikių bedarbių skaičių Šiaulių rajonas yra 23-ioje reitingų lentelės vietoje. Rajone ilgalaikių bedarbių buvo 26,6 procento nuo visų rajono gyventojų (šalies vidurkis – 25,7 procento). Mažiau (15,9 procento) ilgalaikių bedarbių buvo tik Šiaulių mieste. Kitų apskrities rajonų savivaldybės reitingų lentelėje pasidalijo 32-51 vietas, o ilgalaikių bedarbių procentiniai rodikliai siekė 28,7-37 procentus.
Pagal socialinių pašalpų gavėjus rajonas buvo 35-oje reitingų lentelės vietoje. Pašalpas gavo 4,4 procento rajono gyventojų (šalies vidurkis – 3 procentai). Aukštesni rezultatai tik Šiaulių mieste, kur pašalpas gavo 1,6 procento miesto gyventojų.
Joniškio rajonas su 5,1 procento buvo 44-oje, o Kelmės rajonas – 46-oje vietose. Kitos apskrities savivaldybės buvo šeštojo dešimtuko pradžioje.
Merų pinigines pravėrus
LLRI palyginus šalies gyventojų atlyginimus, redakcija pabandė palyginti ir apskrities rajonų merų algas.
Šiaulių rajono mero vidutinis „popierinis“ atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 2701 euras. Mažiau už jį gaudavo tik Pakruojo rajono (antrąjį šių metų ketvirtį jo alga „ant popieriaus“ – 2610 eurų) ir Šiaulių miesto (antrąjį ketvirtį vidutinė alga buvo 2481 euras) merai.
Didžiausiu atlyginimu apskrityje džiaugėsi Joniškio meras, kuris antrąjį ketvirtį vidutiniškai „ant popieriaus“ gaudavo 3246 eurus. Radviliškio rajono meras buvo antroje vietoje (pirmąjį šių metų ketvirtį jo „popierinė“ alga buvo 2842 eurai). Trečioje vietoje buvo Kelmės rajono meras, kuris antrąjį ketvirti gaudavo vidutiniškai 2772 eurus , o ketvirtoje – Akmenės rajono meras (praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį gaudavęs 2756 eurus).
Investicijos
Pagal tiesiogines užsienio investicijas 2015 metais rajonas buvo 33-ioje reitingų lentelės vietoje. Vienam rajono gyventojui teko 408 eurai, kai Lietuvos vidurkis buvo 4815 eurų. Daugiau už mūsų rajoną tiesioginių užsienio investicijų pritraukė ir Akmenės (2247 eurai), ir Pakruojo (1575 eurai) rajonai bei Šiaulių miestas (709 eurai). Mažiausiai šių investicijų buvo Kelmės rajone – tik 6 eurai. Pagal materialines investicijas vienam gyventojui 2015 metais mūsų rajonas buvo 16-oje vietoje. Vienam gyventojui teko 1714 eurų, o Lietuvos vidurkis – 2020 eurų.
Tarp apskrities savivaldybių daugiau materialinių investicijų vienam gyventojui teko tik Šiaulių mieste – 2048 eurai. Pakruojo rajone šios investicijos buvo kiek mažesnės už mūsų rajoną ir siekė 1174 eurus.
Kiti apskrities rajonai buvo ketvirtame-šeštame dešimtukuose.
Skirtumų yra ir tarp mažų savivaldybių
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvoje tarp savivaldybių pastebima atskirtis – ne tarp sostinės ir likusios Lietuvos, bet tarp skirtingų, net ir mažųjų savivaldybių. Skiriasi tiek socialiniai rodikliai (nedarbas, atlyginimas, socialinės pašalpos gavėjai), tiek investicijų lygis.
„Savivaldybės, kuriose yra didžiausias nedarbas, mažiausi atlyginimai bei daugiausiai socialinės pašalpos gavėjų, turi bendrą bruožą – žemą investicijų lygį. Šiose savivaldybėse vienam gyventojui tenka mažiau materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų, nei vidutiniškai kitose“, – teigiama LLRI pranešime.
Siekiant savivaldybėse kelti vidutinį darbo užmokestį, mažinti nedarbą bei socialinės pašalpos gavėjų, LLRI rekomenduoja daugiau dėmesio skirti vietos ir užsienio investicijų pritraukimui. Tai galima padaryti gerinant mokestinę aplinką, tobulinant reguliavimus.
Institutas siūlo šalies valdžiai įvesti „Sodros” lubas, neapmokestinti pelno, investuojamo į įmonės plėtrą, paprastinti ir liberalizuoti darbo santykių reguliavimą, o savivaldybėms – mažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, mažinti biurokratinę naštą.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.