Rajono reitingai smuktelėjo žemyn   

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jau septintą kartą paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse Šiaulių rajonas iš 14 vietos praėjusiais metais smuktelėjo į 21-23 vietas. Savivaldybė šiemet daugiausia balų gavo „Administracijos“, „Transporto“ „Biudžeto“ bei „Investicijų ir plėtros“ srityse.

Smuktelėjo žemyn

Sudarytame šiųmečiame savivaldybių reitinge buvo vertinami 2016 metų pasiekimai bei trūkumai įvairiose srityse.

Mūsų rajono savivaldybė šių metų reitinge buvo vienodai įvertinta su su Marijampolės ir Rietavo savivaldybėmis. Surinkusi 55 balus iš 100  rajonas 54 mažųjų savivaldybių reitinge dalijasi 21–23 vieta. Lyginant  su  praeitu  reitingu, savivaldybė  atsidūrė  keliomis  pozicijomis  žemiau.

Pagal surinktus balus, ji pralenkė Šiaulių apskrities Akmenės, Kelmės, Joniškio ir Pakruojo rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybes, tačiau nusileido Radviliškio rajono savivaldybei.

Šiek tiek  prasčiau įvertinta „Švietimo“ sritis, palyginus mažai balų surinko „Mokesčiai“ bei „Sveikata ir socialinė rūpyba“. Tarp geriausiai vertinamų sričių šiemet atsidūrė „Administracija“, „Transportas“ ir „Biudžetas“.

Įvertinta geriausiai

2016 metais savivaldybė gerai tvarkėsi su biudžetu. Lyginant su 2015 metais, pernai biudžeto skola sumažėjo 6 procentiniais punktais ir siekė 22 procentus. nuo pajamų (vidurkis buvo 36 procentai). Be to, beveik visi viešieji pirkimai buvo skelbiami, tai rodo jų skaidrumą. O savivaldybės išlaikymo išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto neviršijo vidutinės.

„Administracijos“ srityje gerai įvertintas savivaldybės gebėjimas laiku išnagrinėti gyventojų prašymus, 2016 metais nei vienas jų nebuvo išnagrinėtas po termino. Dar geriau, kad tai pasiekta su palyginti nedideliu administracijos darbuotojų skaičiumi: užimtų  pareigybių  skaičius administracijoje  neviršijo vidutinio (5,42 tūkstančiui gyventojų, lyginant su 7,6 vidurkiu).

Kaip ir 2016 metų indekse, gero vertinimo sulaukė „Transporto“ sritis. Sudarius sąlygas konkurencijai, dalį maršrutų aptarnauja privatus sektorius, o savivaldybės viešojo transporto įmonė neveikia nuostolingai.

Minusų neišvengta

Tačiau ne visur sekėsi vienodai gerai. „Švietimo“ srities įvertinimas šiek tiek suprastėjo dėl to, kad moksleiviai prasčiau išlaikė valstybinius brandos egzaminus (47 balai 2015 metais ir 42 balai 2016 metais, lyginant su šalies vidurkiu – 44).

„Mokesčių“ įvertinimas nepadidėjo dėl vis dar palyginus aukštos kainos už verslo liudijimus (vidutiniškai 337 eurai, lyginant su 117 eurų šalies vidurkiu).

„Sveikatos ir socialinės rūpybos“ įvertinimas nukentėjo dėl to, kad tiek pirminės, tiek antrinės sveikatos priežiūros centrai dirbo nuostolingai, o bedarbių, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų gyventojų mažėjo lėčiau nei vidutiniškai.

Pateko į grupių dešimtukus

Buvo reitinguojamos dešimt geriausių mažųjų savivaldybių pagal rodiklių grupes (geriausia savivaldybė gyventojui, investuotojui, savivaldybės valdymas) ir atskiras sritis („Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Švietimas“ ir kitas) bei pateikiami vertinimo balai (iš 100 galimų).

Rajonas pateko į „Investicijų ir plėtros“ bei „Administracijos“ grupių dešimtukus.

„Investicijos ir plėtra“ grupėje buvo vertinama materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, ūkio subjektų skaičius tūkstančiui gyventojų, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų ir dar 4 rodikliai. Šioje grupėje rajonui skirta 6 vieta (60 indekso balų).

„Administracija“ grupėje buvo vertinamas administracijos darbuotojų skaičius tūkstančiui gyventojų, ar numatytos administracinės naštos mažinimo priemonės, ar laiku išnagrinėjami gyventojų prašymai. Užimta 9 vieta (93 indekso balai).

Tobulėti ribų nėra

Pasak rajono mero Antano Bezaro, šiuose reitinguose atsispindi reali rajono padėtis.

„Pernai truputį per daug buvom išsišokę, nes pakilom per 30 pozicijų. Praėjusių metų reitinge geresnio įvertinimo susilaukė visos sritys, išskyrus „Mokesčius“.  Situacija  gerėjo  „Sveikatos  ir  socialinės  rūpybos“, „Komunalinių paslaugų“, „Transporto“, „Biudžeto“ ir „Turto valdymo“ srityse. 2015 metais savivaldybėje mažėjo socialinių pašalpos gavėjų, būsto šildymo kompensacijos gavėjų, bedarbių, ilgalaikių bedarbių, mažėjo šilumos kaina gyventojams“, – sakė A. Bezaras.

Pasak mero, paskelbtų reitingų rezultatai aptarti administracijos ir skyrių vadovų pasitarime, numatyta, kur galima pasitempti, į ką reikia daugiau atkreipti dėmesio.

„Aišku, kai kurios sritys tapo kiek užleistos. Bet rezervų pagerinti situaciją dar yra ir bandysime juos panaudoti“, – sakė jis.

Priverčia tobulėti

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, tyrimo rezultatai kasmet patvirtina, kad savivaldybės gali nemažai nuveikti dėl žmonių gerovės didėjimo. Svarbiausi uždaviniai – užtikrinti žmogaus laisvę rinktis, skatinti privačią iniciatyvą, kurti palankias verslo sąlygas, taupyti išteklius bei veikti skaidriai.

Šis indeksas leidžia gyventojams, politikams pasilyginti su kaimynais, panašaus dydžio savivaldybėmis, mokytis vieniems iš kitų ir tobulėti.

„Sudarant savivaldybių indeksą siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kuriančiomis ekonominę laisvę bei formuojančiomis  bendrą  laisvės  supratimą.  Pirma,  matuojama,  kaip

savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (kas savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams). Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai. Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką  investuotojams  ir  verslo  plėtrai.  Savivaldybės  turėtų stengtis  užtikrinti  kuo  geresnę  mokestinę  aplinką,  panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką bei suteikti visą aktualią informaciją. Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir  savivaldybės  gebėjimas  tinkamai  organizuoti  savo  veiklą – administravimas“, – sakė Ž. Šilėnas.

Pasak jo, savivaldybės skatinamos įgyvendinti funkcijas kuo našiau, panaudojant kuo mažiau išteklių. Šioje veiklos vertinimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui bei veiklos skaidrumui, todėl aukštais balais vertintos tos savivaldybės, kurios  taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą ir  parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.

 

Total
1
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts