Rajono mokyklų moksleiviams švediškas stalas. Nuo šių mokslo metų pradžios nemokamą maitinimą gaunantys rajono mokyklų moksleiviai maitinami švediško stalo principu. Toks maitinimo būdas pasiteisino, nes nesunaudoto maisto lieka mažiau.
Švediškas stalas visose mokyklose
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo Raimondo Galkaus teigimu, rajono Savivaldybė yra tarp tų 49 savivaldybių, kurios pareiškė norą dalyvauti vadinamajame eksperimente ir visose 13-oje mokyklų nemokamą maitinimą gaunančius vaikus, ėmė maitinti dalinio švediško stalo principu.
Pasak vedėjos pavaduotojo, jau praėjusių mokslo metų pabaigoje tai buvo padaryta dalyje rajono mokyklų. Mokyklos eksperimentą pradėjo nuo galimybės mokiniams patiems pasirinkti norimą garnyrą, įsipilti sriubą, kompotą, įsidėti daržovių. Nuo rugsėjo pirmosios dalyje mokyklų maistas tiekiamas pilno švediško stalo principu. Tuomet ir antrąjį patiekalą mokiniai gali įsidėti patys.
„Nuo kitų metų sausio 1-osios visi priešmokyklinukai, kurių rajono bendrojo lavinimo mokyklose yra 179, irgi būtų maitinami nemokamai švediško stalo principu. Pradžioje jie būtų maitinami dalinio švediško stalo principu, o vėliau – pilno stalo principu“, – sakė R. Galkus.
Maisto lieka mažiau
Rajono savivaldybės Švietimo paslaugų centro vyresniosios specialistės Juzefos Venckuvienės, kaippasirinkti ir kiek kokių įsidėti daržovių vaikams padeda mažesniuosius vaikus atlydėjusios pedagogės ar valgyklos darbuotojos.
„Jau pastebėjome ir švediško stalo naudą – nesuvalgytų ir išmetamų garnyrų (bulvių ar kruopų košių, daržovių) beveik neliko. Pastebėjome, kad vaikai valgo tai, ką yra įpratę valgyti namuose. Vienam patinka burokėliai, kitam – morkos, trečiam – agurkai ar pomidorai, o ketvirtam – kopūstai.
Vaikai patys įsipila kompotą, sriubas. Jeigu tiek kiek įsipylė neužtenka, bet kada gali įsipilti pakartotinai“, – sakė vyresnioji specialistė.
Pasak jos, antrąjį patiekalą vaikai gali pasirinkti iš poros patiekalų.
„Sunkiau su antraisiais patiekalais kaimų mokyklėlėse, kur mažiau vaikų, bet ir čia stengiamasi, kad vaikai turėtų pasirinkimą“, – sakė ji.
J. Venckuvienė prisiminė, jog eksperimento pradžioje buvo baiminamasi, kad gali neužtekti antrųjų patiekalų. Mokyklų vadovai baiminosi, kad vieni vaikai įsidės daugiau, o kitiems – maisto neliks.
„Tačiau taip neatsitiko. Vaikai maisto įsidėdavo tiek, kiek suvalgydavo. Antrųjų patiekalų virėjos pagamina tiek, kad neliktų, o sriubas ar garnyrus vaikai užbėgę suvalgo ir kitų pertraukų metu. Tad jų jei ir lieka, tai neženkliai“, – aiškino ji.
Pasak vyresniosios specialistės, pradėjus maitinimą švediško stalo principu mokyklos susidūrė su įrangos stoka. Tačiau tai bandoma spręsti. Išsprendus šią situaciją ir nusprendus, kaip už maistą atsiskaitytų už jį mokantys mokiniai, būtų galima ir visus vaikus maitinti švediško stalo principu.
J. Venckuvienė tikino, kad moksleivius pradėjus maitinti švediško stalo principu nebuvo atleistas nė vienas virtuvės darbuotojas, nes reikia ir palaikyti švarą bei tvarką prie marmitų, pagelbėti mažesniems vaikams.
Rimanto PETRAVIČIAUS nuotr.
