Praėjusį sekmadienį įvykusiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai apsisprendė, ką nori matyti rajono Taryboje. Uždarius rinkimų apylinkes ir suskaičiavus urnose rastus balsus, paaiškėjo, kiek mandatų gavo kiekviena rinkimuose dalyvavusi partija. Rinkėjai apsisprendė ir rajono mero rinkimuose. Jie antrai kadencijai vadovauti rajonui išrinko esamą merą Antaną Bezarą.
Aktyvumas didesnis
Šiaulių rajone merų ir kitų tarybos narių rinkimuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyti 36456 rinkėjai.
Rajono mero rinkimuose dalyvavo 14483, o kitų Tarybos narių – 14484 rinkėjai arba 39,73 procentai nuo visų rinkėjų, kai Lietuvos vidurkis – 47,2 procento. Lyginant su 2015 metų rinkimais, rinkėjų aktyvumas mūsų rajone nežymiai išaugo. 2015-aisiais prie rinkimų urnų atėjo 38,91 procento rinkėjų.
Vienoje didžiausių rajone rinkimų apylinkių – Ginkūnų, kur sąrašuose įrašyti 2987 rinkėjai balsuoti atėjo 38,13 procento. Pačioje mažiausioje rinkimų apylinkėje – Romučių, kur sąrašuose įrašyti 233 rinkėjai, savo valią pareiškė vos 70 rinkėjų. Šakynos rinkimų apylinkėje balsuoti atėjo tik 27,39 procento visų sąrašuose apylinkėje įrašytų rinkėjų, o Varputėnų rinkimų apylinkėje balsavo net 50,64 procento visų sąrašuose apylinkėje įrašytų rinkėjų.
Kuršėnų mieste didžiausioje Gedimino rinkimų apylinkėje balsavo 41,13 procento visų rinkimų apylinkės sąrašuose įrašytų rinkėjų. Mažiausias rinkėjų aktyvumas mieste buvo Daugėlių rinkimų apylinkėje, kur balsavo 38,95 procento visų apylinkės rinkėjų. Aktyviausi Kuršėnuose buvo L. Ivinskio rinkiminės apylinkės rinkėjai. Jų prie rinkimų urnų atėjo 45,28 procento visų sąrašuose įrašytų rinkėjų.
Tarp rajono miestelių aktyviausi buvo Gruzdžių rinkiminės apylinkės rinkėjai. Jų prie balsavimo urnų atėjo 43,58 precento visų apylinkės rinkėjų.
Laimėtojai – „valstiečiai“
Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, jog iš 24 Tarybos mandatų 12 atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai arba dar kitaip vadinamiems „valstiečiams“. Prieš ketverius metus jie turėjo devynis mandatus ir dar vieną gavo po antrojo mero rinkimų turo. Šiemet už juos balsavo 46,44 procento dalyvavusių rinkėjų. 2015-aisiais už juos balsavo 36,22 procento dalyvavusių rinkėjų.
Už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsavo 15,85 procento dalyvavusių rinkėjų. Tačiau tai jiems leido gauti keturis tarybos nario mandatus arba vienu daugiau negu 2015 metais. Tuomet už taip vadinamus konservatorius balsavo 12,84 procento atėjusiųjų balsuoti. Pasitikinčiųjų TS – LKD skaičius išaugo net trimis procentais.
Keturis mandatus gavo ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), už kurią balsavo 14,40 procento atėjusiųjų rinkėjų. Prieš ketverius metus socdemai, už kuriuos balsavo 21,08 procento atėjusiųjų balsuoti, bebaigiančioje kadenciją Taryboje turėjo šešis mandatus.
Už Darbo partiją balsavo 9,51 procento, o 2015-aisiais – 9,11 procento. Nors partiją palaikė ir daugiau rinkėjų, tačiau mandatų liko tirk pat – du.
Vietoj trijų mandatų turės du ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Praėjusį savaitgalį vykusiuose rinkimuose juos palaikė 9,03 procento dalyvavusiųjų rinkimuose. 2015 metais liberalus palaikė 10,56 procento rinkėjų.
2015 metais rinktoje Taryboje vieną mandatą turėjusi partija Tvarka ir teisingumas šiemet savivaldos rinkimuose rajone nedalyvavo.
Rajonas rinko valdžią
Už „valstiečius“ Ginkūnuose balsavo 533, Kairiuose – 306, Briduose – 269, o Kužiuose –268 rinkėjai. Kuršėnų mieste 470 balsų atidavė Gedimino, o 437 balsus L. Ivinskio rinkimų apylinkės rinkėjai. Kuršėnų mieste mažiausio palaikymo sulaukta iš Pavenčių rinkiminės apylinkės rinkėjų, kur „valstiečius“ palaikė 234 rinkėjai. Rajone už nugalėtojus mažiausiai balsavo Ramučių (23), Šilėnų (42), Gilaičių (54) rinkėjai.
Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus labiausiai palaikė Kairių rinkėjai, kur už partiją balsavo 214 rinkėjai, Ginkūnų rinkimų apylinkėje, kur gauti 205 balsai. Kuršėnų mieste aktyviausiai konservatorius palaikė Gedimino (150) ir L. Ivinskio (144) apylinkių rinkėjai. Mažiausio palaikymo partija sulaukė Smilgiuose (4 balsai), Gilaičiuose (6 balsai), Pakumulšiuose (7 balsai), Šakynoje (9 balsai). Kuršėnų mieste mažiausio palaikymo partija sulaukė Centro rinkimų apylinkėje, kur už ją balsavo 66 rinkėjai.
LSDP didžiausio palaikymo Kuršėnuose sulaukė L. Ivinskio rinkimų apylinkėje, kur už jos kandidatus balsavo 228 rinkėjai. Gedimino rinkimų apylinkėje LSDP palaikė 162 balsavusieji.
Mažiausiai balsų LSDP gavo Gilaičiuose ir Žarėnuose (po keturis), Šilėnuose (5), Gergždeliuose (6), Smilgiuose (7).
Darbo partija didžiausio palaikymo sulaukė Ginkūnuose, kur už ją balsavo 102 rinkėjai, Vijolių rinkimų apylinkėje (83 balsai), o Kuršėnų mieste – Gedimino rinkimų apylinkėje, kur už ją balsavo 162 rinkėjai. Mažiausio palaikymo sulaukta Varputėnuose (7 balsai), Smilgiuose (10 balsų), Pakumulšiuose ir Romučiuose (po 12 balsų).
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį daugiausia palaikė Meškuičiuose (134 balsai), Ginkūnuose (115 balsų) ir Aukštelkėje (91 balsas). Mažiausio palaikymo sulaukta Žadžiūnuose (2 balsai), Smilgiuose (3 balsai), Gilvyčiuose ir Romučiuose (po 5 balsus) bei Sauginiuose (6 balsai).
Meras išrinktas pirmajame ture
Savivaldybės mero rinkimuose panoro dalyvauti visų į Tarybą norinčių patekti partijų atstovai. Suskaičiavus visu biuletenius, paaiškėjo, kad rajono meru antrai kadencijai perrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Bezaras. Už jį balsavo 50,80 balsavusių rinkėjų. 2015 metais pirmajame ture A. Bezarą palaikė 35,24 procento, o per pakartotinius rinkimus – net 62,82 procento rinkėjų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaclovas Motiejūnas surinko 14,94 procento rinkėjų balsų.
LSDP kandidatas į merus Jonas Kiriliauskas gavo 12,59 procento rinkėjų.
Už darbo partijos kandidatę į merus Ingridą Venciuvienę balsavo 10,32 procento rinkėjų, o Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatą Algį Mačiulį palaikė 7,91 procento rinkėjų.
Rinkimus laimėjusį A. Bezarą Kuršėnuose labiausiai palaikė Gedimino apylinkės rinkėjai, kur už jį balsavo 548 rinkėjai. L. Ivinskio rinkimų apylinkėje už perrinktą merą balsavo 520 rinkėjų.
Rajone mažiausiai už rajono merą balsavo rinkėjai Šilėnuose (28,75 procento) ir Aukštelkėje (38,12 procento).
Didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukta Naisiuose (76,29 procento balsų), Varputėnuose (73,50 procento balsų), Smilgiuose (72,53 procento balsų).
Rajono miesteliuose daugiausia už A. Bezarą rinkėjų balsų gauta Kužiuose – 59,23 procento, mažiausiai – Kairiuose (40,68 procento).
Kuršėnuose V. Motiejūną daugiausiai palaikė Gedimino rinkimų apylinkės rinkėjai, kur už jį balsavo 144 rinkėjai, bei L. Ivinskio rinkimų apylinkėje, kur balsavo 110 rinkėjų. Mažiausiai balsavusiųjų Kuršėnuose buvo Daugėlių rinkimų apylinkėje, kur jį palaikė tik 31 rinkėjas.
Rajone už V. Motiejūną daugiausiai palaikė Kairių rinkimų apylinkėje (40,40 procento). Mažiausio palaikymo sulaukė Smilgiuose – 4 rinkėjai (4,40 procento), Pakumulšiuose –6 rinkėjai (4,14 procento).
Rajono miesteliuose mažiausio palaikymo V. Motiejūnas sulaukė Šakynoje, kur už jį balsavo 11 (6,83 procento) rinkėjų.
Tęsime pradėtus darbus
„Kuršėnų krašto žinių“ paklaustas, ar tikėjosi tokios lengvos pergalės pirmame ture, perrinktas meras A. Bezaras sakė, kad pergalė nebuvo lengva.
„Pirmajame ture tikrai nesitikėjau laimėti, nors kai kas apie tai ir prognozavo. Tai, kad laimėjau, supratau kai atėjo duomenys iš paskutinių apylinkių. Laukia vienas iš sunkesnių darbų – suformuoti koaliciją, o vėliau bus tęsiami pradėti darbai. Jei kalbėsim apie koaliciją, tai į ją priimsim visus, kurie norės dirbti žmonėms. Ir nesvarbu ar pozicija, ar opozicija“, – teigė A. Bezaras.
Pasak jo, Kuršėnuose bus tęsiamas vandentiekio-kanalizacijos tinklų tiesimo projektas, bus tvarkomos gatvės. Bus tęsiami projektai pradėti Kairiuose, Meškuičiuose, Gruzdžiuose. Iš rajono biudžeto skirta 200 tūkstančių eurų žvyrkelių priežiūrai. Panaši suma skirta bus ir kitais metais, tikimasi paramos ir iš Kelių direkcijos.
Saulius JUŠKEVIČIUS
