Po rekonstrukcijos atidaryta Kuršėnų aikštė    

Po keletą metų trukusios rekonstrukcijos atidaryta L. Ivinskio aikštė Kuršėnuose. Į aikštės atidarymą susirinkusius miestiečius labiausiai sužavėjo įrengtas išmanusis fontanas, kuris visu grožiu atsiskleidžia naktį.

Prisiminta aikštės istorija

Į šventę besirenkantys kuršėniškiai ir miesto svečiai aptarinėjo įrengtą aikštę, lino audinio raštus primenantį grindinį, medžius, kurie karštą vasaros dieną nesuteiks paunksmės, ilgai užsitęsusią rekonstrukciją. Tačiau daugiausia įspūdžių turėjo tie, kas šventės išvakarėse temstant nepatingėjo ateiti į aikštę, kai pusę dešimtos vakaro buvo paleistas fontanas, kurio purslai, nušvito įvairiomis spalvomis. Žmonės dalijosi įspūdžiais apie matytus vaizdus.

Šventė prasidėjo aikštės istorijos puslapių vartymu.

Pirmoji data – 1948-ieji. Tuomet rajono Darbo žmonių vykdomasis komitetas nusprendė Kuršėnų miesto turgų iškelti iš miesto centro, o vietoj jo įrengti skverą.

Antroji data – 1953-ieji. Teritorija miesto centre suformuota, kaip skveras – buvo pasodinti medžiai, įrengti gėlynai.

Dar viena data –1957 metai. Tų metų pirmąjį pusmetį už miesto tvarkymą ir kitus pasiekimus Kuršėnams pripažinta pirmoji vieta respublikoje. Kuršėnų miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininkui Kaziui Norgėlai įteikta respublikos pereinamoji raudonoji vėliava, o miestui – 30 tūkstančių rublių premija. Trečdalį pinigų reikėjo skirti labiausiai nusipelniusiems žmonėms premijuoti, o likusieji – miestui puošti ir tvarkyti. Tuomet K. Norgėlos galvoje kilo mintis miesto centre esančioje aikštėje pastatyti paminklą. K. Norgėla neseniai buvo lankęsis kapinėse, kur aplankė ir Lauryno Ivinskio – rašytojo, kalendorių leidėjo – kapą.

Norgėla tuometiniame Kuršėnų partijos komitete išsakė visus argumentus už Lauryną Ivinskį. Atsakas buvo aiškus: ne, jokiu būdu… Miestui reikia paminklo Pranui Zibertui. P. Zibertas, gimęs netoli Kuršėnų, kaip tuomet buvo sakoma, revoliucinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, socialistinės revoliucijos dalyvis, 1941 metais sušaudytas IX forte. Apie jo audringą jaunystę K. Norgėla buvo nemažai girdėjęs. Vykdomojo komiteto pirmininkui pavyko įtikinti partijos komitetą, kad Kuršėnuose būtų pastatytas paminklas kalendorininkui, o ne revoliucionieriui.

1957 metų spalio 16 dieną Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą, kuriuo 70 procentų premijos lėšų skirta Kuršėnų miesto skvere pastatyti paminklą Lietuvos rašytojui ir pirmo kalendoriaus išleidėjui Laurynui Ivinskiui.

Prisiminti ir 1960-ieji. Tų metų liepos 21 dieną Kuršėnų skvere buvo atidengtas paminklas L. Ivinskiui, kurį sukūrė skulptorius Petras Aleksandravičius.

Atidarymo šventė

Po istorinio ekskurso į sceną buvo pakviesti rajono meras Antanas Bezaras, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas ir projekto „Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštės sutvarkymas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams“ vadovas Alfredas Budrys, UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Ignas Daunys, Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kadys ir Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas.

Sveikindamas kuršėniškius su švente, kurios miestas laukė daugiau nei pora metų, rajono meras sakė, jog ateityje aikštė keisis. Ji bus pritaikyta ir verslui ir žmonėms.

„Čia galėtų įsikurti laikinos kavinės, kuriose būtų prekiaujama arbata ar kava, o po pavėsinėmis įsitaisytų pailsėti atėję kuršėniškiai“, – sakė meras.

Pasak A. Budrio, apie aikštės sutvarkymą pradėta galvoti senai. Dar 2012 metais, kai buvo parengtas techninis projektas.

„Buvo daug diskutuota dėl aikštės ateities – skveras ar aikštė reikalinga miestui. Pagaliau buvo nuspręsta įrengti aikštę. Realiai darbai prasidėjo tik pernai, kai konkurso būdu buvo parinktas rangovas. 85 procentai rekonstrukcijos lėšų buvo gauta iš Europos Sąjungos, o likusius 15 procentų – prisidės savivaldybės biudžetas“, – sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas.

Su švente miestiečius pasveikinęs UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius I. Daunys pasidžiaugė atliktais darbais ir įteikė rajono merui simbolinį aikštės raktą.

Kerpant simbolinę atidarymo juostelę, įsijungė fontanas. Į dangų šovė spalvoto vandens purslai. Patys pirmieji juo pradėjo džiaugtis vaikai, kurie bėgiojo po trykštančio vandens srovėmis, žaidė su fontano čiurkšlėmis.

Miestiečiams savo programą parodė„Naisių vasaros teatras“. Kuršėniškius ir Kuršėnų miesto svečius sveikino baikerių paradas, įspūdingą šou surengė pasaulio motoakrobatikos čempionas Paulius Labanauskas, kurio atliktos figūros, vairavimas stovint ant sėdynės ar važiavimas tik galiniu ratu, sėdint ant vairo, sulaukė audringų žiūrovų plojimų.

Tai buvo iššūkis

O ką apie aikštės renovaciją šventinėmis atidarymo akimirkomis mano rangovai ir užsakovai.

Pasak  UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus I. Daunio, šio projekto įgyvendinimas pareikalavo nemažai iššūkių.

„Buvo poreikis perplanuoti resursus, nes atsirado papildomas pirkimas – fontanas, kurio pradiniame projekte nebuvo. Tai atitolino mus nuo išankstinio plano ir buvo ir vienas iš iššūkių. Nors su juo susidorojom gana sėkmingai. Tokio tipo fontanų Lietuvoje nėra daug, nes vandens surinkimo baseinas po žeme. Fontano unikalumas – galimybė programuoti fontano čiurkšlių stiprumą, purkštukų veikimą, reguliuoti tai nuotoliniu būdu. Pagal užsakovų norą teko pritaikyti visai kitas technologijas, o tam reikėjo papildomo dėmesio“, – sakė I. Daunys.

Pasak jo, fontane galima užprogramuoti tam tikrus ciklus, sroves, įjungimo ir išjungimo laikus, muziką.

Rekonstruota aikšte džiaugėsi ir Savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis.

„Sunkiausia buvo susitarti dėl sprendimų. Nuomonių būta įvairių. Daug diskusijų kilo dėl aikštės paskirties. Antras didžiulis darbas buvo gauti Europos Sąjungos finansavimą. Dokumentų buvo prirašyta tiek, kiek aikštėje paklota trinkelių. Finansavimą gavom tik šiemet gegužės mėnesį. Kuršėniškiai piktinosi, kad darbų nebaigėm pernai rudenį. Tačiau jei būtumėm baigę pernai, tai darbus būtų tekę atlikti už savivaldybės lėšas. Projektas negali būti įgyvendinamas anksčiau, negu gaunamas ES finansavimas“, – aiškino administracijos direktorius.

Pasak jo, bus bandoma tartis su verslininkais, kad aikštė būtų gyva, joje vasarą veiktų lauko kavinės, žiemą vyktų kalėdiniai renginiai, būtų puošiama eglė.

„Aikštė neturi būti tuščia. Ji turi tapti traukos vieta“, – sakė G. Karklelis.

Tai vienas iš didesnių įgyvendintų projektų, tačiau tai nepaskutinis Kuršėnuose. Laukia aplink aikštę esančių gatvių rekonstrukcija. Jos bus padengtos naujoviška danga, įrengti šiuolaikiški ženklai,, prasidės bibliotekos pastato (buvusios universalinės parduotuvės) rekonstrukcija, per keletą metų bus sutvarkyta miesto teritorija nuo turgavietės iki kultūros centro.

Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.

 

Total
18
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts