Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja, kad praėjusį savaitgalį atėję karščiai nesitrauks. Nors saulės gal ir bus kiek mažiau, tačiau oras bus tvankus. Tačiau ir tai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis.
Pavojingas vaikams ir vyresniems žmonėms
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Grigytė sako, kad perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pabrėžia, kad dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei.
„Pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro. Jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis“, – sakė S. Grigytė.
Pasak specialistės, per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis, perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, turintiems antsvorio, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais.
„Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu. Jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus“, – sakė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Pavojus ir dirbantiems, ir poilsiaujantiems
Grigytės žodžiais, karštomis ar tvankiomis dienomis reikia riboti fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę: fizinius darbus atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, o pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 valandos.
„Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų, dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas pusantros valandos. Žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant“, – sakė ji.
Pavojus žmonių gali laukti ir prie vandens telkinių, nes jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
Kaip apsisaugoti?
Karštu oru reikėtų laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Pasak S. Grigytės, svarbiausia – tinkamai apsirengti – karštomis dienomis reikėtų dėvėti natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.
„Reikia vengti drabužių iš sintetinių audinių, patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėti odinę avalynę, galvą pridengti apdangalu ar dėvėti kepurę“, – sakė specialistė.
Specialistės žodžiais, karščiui jautrūs žmonės turėtų palaikyti namų aplinką vėsią, tačiau patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 laipsnių Celsijaus, atverti patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi, dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio, stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, patalpose laikyti kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį, geriau nenaudoti tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių, nes jos sugeria šilumą.
Pasak jos, karštomis dienomis patartina miegoti vėsesniame kambaryje, praustis vėsesniu vandeniu arba apsišluostyti drėgnu rankšluosčiu, kempine, vartoti daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo.
„Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Patartina vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų“, – sakė specialistė.
Pasak S. Grigytės, pajutus silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, reikia pereiti į vėsesnę vietą, pasistengti atsipūsti, pamatuoti savo kūno temperatūrą bei informuoti šalia esančius žmones apie jūsų negalavimą, atsigerti vandens ar vaisių sulčių. Jei reikia, prašyti specialistų pagalbos telefonu 112, o jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreiptis į gydytoją.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.