Kasmet vis daugiau žmonių suserga klastinga ir sunkia liga – vėžiu. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Kad kova su vėžio liga būtų sėkminga, būtina dar viena sąlyga – sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas joje.
Žmogaus kūno audiniai sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, t. y. navikas. Pagal naviko augimo pobūdį, jo plitimą, įtaką organizmui navikai gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai (kasdienybėje dar vadinami gerybiniais).
Rizikos veiksniai.
Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų pačių. Tačiau yra rizikos veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą. Rizikos veiksnys – toks poveikis žmogaus organizmui, kuris didina riziką susirgti vėžiu. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai jau nustatyti, ne visi nustatytieji vienodai svarbūs vėžiui susiformuoti.
Dauguma vėžį sukeliančių veiksnių yra jau žinomi:
Netinkama mityba gali daryti didelę įtaką formuojantis piktybiniams navikams. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra šie:
• Per gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas;
• Per gausus maisto vartojimas ir su tuo susijęs per gausus suvartotų kalorijų kiekis;
• Per mažas augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų vartojimas.
Tabako rūkymas– svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru, esant šalia rūkančiųjų. Pasyvus rūkymas padvigubina nerūkančių asmenų riziką susirgti plaučių vėžiu.
Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, lėtina žarnų peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina sugebėjimą susidoroti su emociniu stresu. Didėja storosios žarnos, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių ir kitų piktybinių navikų rizika.
Suvokus vėžio rizikos veiksnių pragaištingumą, kai kurių jų galima visiškai atsisakyti (rūkymo, per riebaus ir per sotaus maisto, piktnaudžiavimo alkoholiu), kai kurių poveikį smarkiai sumažinti: laikytis saugaus darbo taisyklių, nesideginti per daug saulėje ir pan. Tai labai priklauso nuo geros žmogaus valios. Yra vėžio rizikos veiksnių, kurių poveikio pats žmogus kontroliuoti negali. Didesnę vėžio riziką turi šie asmenys:
• Sergantys ikinavikinėmis ligomis;
• Sirgę ir gydyti nuo piktybinių navikų;
• Tie, kurių šeimose buvo ar yra sergančių ir sirgusių krūties, storžarnės, kiaušidžių, skrandžio, prostatos, plaučių vėžiu.
Profilaktika yra, be jokios abejonės – pati svarbiausia investicija į sveikatą:
1. Meskite rūkyti.
2. Venkite pasyvaus rūkymo, t. y. buvimo prirūkytose patalpose ar šalia rūkančių žmonių.
3. Pradėkite tinkamai maitintis.
Tinkamos mitybos rekomendacijos:
· Venkite riebaus maisto, ypač gyvulinės kilmės. Sumažinkite raudonos mėsos vartojimą ir ją keiskite liesa paukštiena ar žuvimi.
· Atsisakykite industriškai paruošto maisto – gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, traškučių, mėsainių.
· Valgykite kuo daugiau daržovių ir vaisių. Ypač tinka paprasti kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, pomidorai. Kai perkate vaisius – pasirinkite uogas (mėlynes, braškes, spanguoles) ir citrusinius (apelsinus, greipfrutus, mandarinus).
· Atsisakykite cukraus. Nepamirškite, kad daug cukraus yra konditerijos produktuose.
· Gyvulinės kilmės riebalus keiskite įvairiais aliejais.
· Venkite ant žarijų ruošto maisto.
4. Reguliariai sportuokite ir palaikykite normalų kūno svorį (KMI ≤ 24,9).
5. Ribokite alkoholio vartojimą.
6. Dalyvaukite specialiai organizuotose sveikatos tikrinimo programose, per kurias aptinkami asmenys, turintys ikinavikinių ligų.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
