Tvaresne organizacija užsimojęs tapti Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) ėmė atleidinėti darbuotojus, uždaromos regionuose veikusių skyrių patalpos. Jau uždaryti skyriai Panevėžyje, Anykščiuose. Praėjusių metų pabaigoje pasigirdo kalbos apie galimai gręsiantį Raudonojo Kryžiaus skyriaus uždarymą Kuršėnuose, nes po Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovybės apsilankymo, buvo atleista skyriaus sekretorė, kuriu koordinavo visą jo veiklą.
Nejubiliejinės nuotaikos
Pasak buvusios LRK Kuršėnų skyriaus sekretorės, o dabar tik savanorės bei baigiamų pirmojo etapo projektų koordinatorės Virginijos Kaupienės, šiomis dienomis minimas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus šimtmetis.
„Prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ištakų stovėjo Rakandžių kaime gimęs gydytojas Rokas Šliūpas, kuris dirbdamas gydytoju Kauno infekcinių ligų ligoninėje, siaučiant tuberkuliozės infekcijai subūrė savanorius, vėliau su bendraminčiais jis įkūrė Raudonąjį Kryžių, o pats su savanoriais tapo jo branduoliu“, – pasakojo V. Kaupienė.
Pasak jos, Raudonasis Kryžius veikė ir sovietmečiu, tačiau jo tikslai buvo kitokie.
LRK Kuršėnų skyriaus valdybos narė Ada Grakauskienė sakė, jog Raudonojo Kryžiaus veikla Kuršėnuose atgimė prieš 28-erius metus.
„Buvo didžiulis jo poreikis. Tuomet Raudonasis Kryžius glaudėsi ligoninės rūsyje. Mes pabandėme ieškoti rėmėjų užsienyje. Pirmiausia pagalbos kreipėmės į JAV įsikūrusį „Baltijos vaikų fondą“. Iš jų pradėjome gauti labdarą. Pabandėme užmegzti kontaktus Švedijoje. Autobusu atvyko didžiulė Ralkenbergo Raudonojo Kryžiaus delegacija. Pamatę, kokiose patalpose mes glaudžiamės, pažadėjo pagelbėti. Iš Falkenbergo Raudonojo Kryžiaus buvo gauta pinigų ir nupirktas pastatas Gedimino gatvėje. Jame anksčiau buvo veikę daug įvairių organizacijų. Sovietmečiu čia buvo mokykla, komisariatas, pionierių namai. Nepriklausomos Lietuvos laiku ėia buvo įkurta lentpjūvė. Nupirkę pastatą, ėmėmės jį tvarkyti. Su talkininkais mums gelbėjo Kuršėnų seniūnija, rajono Savivaldybė. Ir štai jau 25-eri metai kaip Raudonasis Kryžius dirba šiame pastate“, – pasakojo Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja, LRK Kuršėnų skyriaus valdybos narė.
Pasak A. Grakauskienės, pasigirdus kalboms apie skyrių uždarymą, nesinorėjo tuo tikėti, tačiau po vadovybės iš Vilniaus apsilankymo supratome, kad mums gali grėsti panašus likimas, kaip skyrių Anykščiuose, Panevėžyje ir kai kur kitur Aukštaitijoje.
„Nejau grįžtam į pirmuosius Nepriklausomybės metus, kai nebuvo jokios panašios veiklos, o viskas vyko chaotiškai. Ką mums siūlo vadovybė Vilniuje. Spręsti senelių vienišumo problemą. Mes tai seniai darome. Lankome vienišus senelius, dalyvaujame Maisto Banko akcijose, o po to surinktus maisto produktus išdalijame vargingai gyvenantiems, vienišiems seneliams. Kadangi labdaros mes iš užsienio negauname, tai renkame nereikalingus rūbus iš kuršėniškių ir išdalijame žmonėms, kuriems jų reikia“, – pasakojo A. Grakauskienė.
Ji užsiminė ir apie projektinę veiklą, nes Kuršėnų skyrius dalyvauja dviejuose projektuose. Dalyvaujant juose, buvo įsteigti „Bendruomeniniai šeimos namai“ bei Vaikų dienos centras.
„Bendruomeniniuose šeimos namuose teikiama pagalba jaunoms šeimoms, vienišiems senukams, neįgaliesiems, veikia įvairūs klubai. Turinčios problemų jaunos šeimos mokamos socialinių įgūdžių, teikiamos juridinės ir finansinės konsultacijos. Jei Raudonąjį Kryžių Kuršėnuose uždarys pasibaigus pirmiesiems projektų etapams, mes žmonėms turėsime pasakyti: „Atleiskit. Mūsų nebėra. Kur norit, ten eikit“. „Šilti apsilankymai“ tikrai nepadės. Negi mes grįžtam į devyniasdešimtuosius metus?“, – klausė A. Grakauskienė.
- Kaupienė prasitarė, jog jai buvo užsiminta, kad ateityje projektinės veiklos nebus, o visi dirbs savanorystės pagrindais. Moteris sakė net nežinanti, kas bus su projektuose dalyvaujančiais žmonėmis, jei pastato nebus, kur reikės susitikti su savanoriais.
Sociologų desantas
Tądien, kai „Kuršėnų krašto žinios“ lankėsi Kuršėnų Raudonajame Kryžiuje lankėsi Socialinių tyrimų centro darbuotojos, kurios vykdė sociologinius tyrimus apie vyresnio amžiaus žmonių savanoriavimo potencialą.
Tyrimo pradžioje sociologių „Kuršėnų krašto žinios“ paklausė, kieno užsakymu atliekamas tyrimas ar už jį kas nors mokėjo.
Vien aiš tyrimo organizatorių atsakė, jog apklausa atliekama Raudonojo Kryžiaus Vilniuas skyriaus užsakymu ir už jį yra apmokėjęs Raudonasis Kryžius.
Po beveik pusantros valandos trukusios apklausos sociologės atviravo, kad daugum aKuršėnuose išsakytų problemų kitur nebuvo paliestos, ir daug apie ką išgirdo, joms tai buvo naujiena.
Po apklausos A. Grakauskienė užsiminė, jog Raudonojo Kryžiaus Vilniuje kuršėniškiai prašo netrukdyti, o leisti dalyvauti projektinėje veikloje.
„Įš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus per tiek metų mes nesame gavę nė cento, išsilaikome iš projektinės veiklos. Iš jos apmokame už šildymą, elektrą, randame būdų aplankyti vienišus senukus kaimuose. Mes dirbame savo darbą, tik jūs mims netrukdykit“, – sakė savanorė.
Skyrius išliks
Paaiškinimo „Kuršėnų krašto žinios“ kreipėsi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovę Gintarę Guzevičiūtę. Susisiekti su pačia vadove nepavyko. Per Komunikacijos projektų vadovę Živilę Jankauskaitę ji atsakė į klausimus.
Ar išliks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius Kuršėnuose?
Esame labai patenkinti Kuršėnų skyriumi, jo darbuotojais, savanoriais ir vykdoma veikla, kuri yra svarbi Kuršėnų bendruomenei, ypatingai svarbus Kuršėnuose veikiantis dienos centras, kuriame pagalbą gauna vaikai iš socialinės rizikos šeimų.
Šiandien mums labai svarbu, kad kuo daugiau skyrių įsitrauktų ir į mūsų nacionalinę „Šiltų apsilankymų“ programą ir prisidėtų prie vienišų žmonių gerovės. Tikime, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kuršėnų skyrius pamažu prisijungs prie šios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos. Šios programos rėmuose apmokyti savanoriai reguliariai lanko vienišus bendruomenėje identifikuotus vyresnio amžiaus žmones, dalinasi žmogiškuoju ryšiu, dėmesiu ir šiluma.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kuršėnų skyrius yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos padalinys, kuris savo veiklomis prisideda prie bendrų organizacijos tikslų. Skyrius rengia ir projektus, svarbu yra tai, kad projektai atitiktų organizacijos strategines veiklos kryptis ir tikslus.
Dabar Lietuvos Raudonasis Kryžius moka atlyginimą žmonėms, dirbantiems Kuršėnų skyriuje Bendruomeniniuose šeimos namuose. Taip pat tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija netrukus patvirtins ir kitą projekto paraišką, ir atlyginimą gaus ir darbuotojai dirbantys Kuršėnų Vaikų dienos centre.
Kokiu tikslu atliekamas sociologinis tyrimas ir kas už tai moka?
Sociologinis tyrimas taikant tikslinės grupės diskusijos (focus grupės) metodą buvo vykdomas kaip sudėtinė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuoto LRK projekto dalis. Tyrime dalyvavo vyresni nei 60 metų amžiaus, t. y. priešpensinio arba jau sulaukę pensinio amžiaus žmonės, gyvenantys diskusijoms pasirinktuose miestuose, kurie buvo įtraukti į šį projektą. Kuršėnai buvo vienas iš šių miestų.
Tyrimas turėjo du tikslus – atsakyti į focus grupėse užduodamus klausimus:
Vienišumo samprata vyresnio amžiaus žmonių tarpe bei su tuo susiję sunkumai ir jų sprendimo galimybės;
Vyresnio amžiaus žmonių potencialas savanoriškai veiklai.
Tyrimas vykdomas tam, kad Raudonasis Kryžius galėtų geriau suprasti vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir atitinkamai ieškotų efektyvesnių pagalbos jiems būdų.
Atlyginimai – paslaptis?
Redakcija norėjo sužinoti kiek žmonių dirba Lietuvos Raudonajame Kryžiuje ir kokiam skaičiui jų mokamas atlyginimas bei koks?
Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus buvo gautas tokio turinio atsakymas į šį klausimą:
„Detalizuojame, kas dirba Lietuvos Raudonajame Kryžiuje Vilniuje:
Pabėgėlių ir migrantų programa (7 darbuotojai), Slaugos programa (6 darbuotojai), Savanorystės plėtra (1 darbuotojas); Pirmosios pagalbos programa (5 darbuotojai), „Šiltų apsilankymų“ programa (1 darbuotojas), Lėšų paieška ir komunikacija (3 darbuotojai), buhalterija (3 darbuotojai), administracija (1 darbuotojas), Paieškos ir šeimos ryšių atkūrimas (1 darbuotojas), Generalinė sekretorė (1 darbuotojas). Vilniuje veikia 48 savanoriai.“
Tačiau apie Lietuvos Raudonajame Kryžiuje dirbančių 29 darbuotojų atlyginimus nė žodžio.
Jau uždarytų skyrių Panevėžyje ir Anykščiuose atleisti darbuotojai viešai yra išsakę, kad daugelio ten dirbančiųjų algos siekia 2 tūkstančius eurų, o gal ir dar daugiau.
Vakar redakcijai nepavyko susisiekti su Živile Jankauskaite ir patikslinti, kodėl nebuvo pateikta informacija apie gaunamus atlyginimus.
Ėmėsi skyrių naikinimo
Likus kelioms dienoms iki Kūčių Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė nuo sausio 1-osios naikinantis skyrių Panevėžyje ir pereinantis prie kitokio veiklos modelio – ieškos regionuose be atlygio sutiksiančių dirbti savanorių. Savivaldybei pranešta, jog Raudonojo Kryžiaus draugijai nebereikalingos ir jai panaudos būdu suteiktos patalpos Vasario 16-osios gatvėje.
Raudonojo Kryžiaus draugijos ženklas daug metų panevėžiečiams buvo vilties ir rūpinimosi simboliu. Šios organizacijos Panevėžio skyriui užmezgus ryšius su Vokietijos Regetsburgo miesto Raudonuoju Kryžiumi, Aukštaitijos sostinę per pastaruosius ketverius metus viena po kitos pasiekdavo solidžios socialinės paramos siuntos – daugiafunkcės lovos, čiužiniai, vaikštynės, kitos neįgaliesiems būtinos priemonės. Nelikus skyriaus, nežinia, ar tie ryšiai bus išlaikyti.
Šios organizacijos Panevėžio skyriaus atstovai dešimt metų lankydavo namuose vienišus, ligotus senukus. Raudonojo Kryžiaus nariai buvo tie, kurie bene vieninteliai praskaidrindavo 28-ių senyvo amžiaus, neįgalių panevėžiečių dienas ir jiems pagelbėdavo kasdieniuose rūpesčiuose.
Bent po vieną du kartus per mėnesį būdavo rengiami susitikimai su senjorais, organizuojamos jiems kelionės, iškylos.
Panaikinus draugijos Panevėžio skyrių, seni, vieniši, neįgalūs panevėžiečiai nuo Naujųjų savo ilgamečių globėjų nebesulaukia.
Raudonojo Kryžiaus draugijos skyriai iki šiol veikė beveik kiekviename Lietuvos mieste. Tik kai kuriuose mažesniuose jie ilgainiui nunyko, tačiau ne Panevėžyje. Šiame mieste Raudonojo Kryžiaus skyriaus veikla buvo gana stipri, buvo 116 narių, tarp jų – nemažai jaunimo. Kai kurie nariai dirbo daug metų.
Kiekvienas padalinys turėjo valdybą, rašydavo projektus, juos įgyvendindavo.
Raudonojo Kryžiaus skyrių regionuose uždarymą draugijos Lietuvoje generalinė sekretorė G. Guzevičiūtė aiškina siekiu tapti organizacija, kurioje didžiąją dalį darbų atliktų išmokyti savanoriai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
