Kuršėnuose susibūręs diskusijų klubas miestiečius pakvietė į diskusiją apie Kuršėnus, kurioje buvo prisiminta miesto ir valsčiaus istorija, kalbėta apie šalies istorines aplinkybes, turėjusias įtakos ir šiam miestui.
Apie to meto politinę situaciją
Pirmojoje diskusijoje su klubo nariais dalyvavo istorikai Janina Bartkevičienė, Jonas Kiriliauskas ir Arvydas Ščipokas.
Istorikė J. Bartkevičienė daugiau dėmesio skyrė istoriniams ir politiniams šalies įvykiams, kurie turėjo įtakos ir Kuršėnams.
Pasak jos, 1795 metais pradėta įgyvendinti carinės Rusijos politika, 19 amžiaus sukilimai, spaudos draudimo metai turėjo didelės įtakos paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę 1918 metais vasario 16-ąją.
„Vasario 16-oji paskelbė, kad gimė nauja valstybė Lietuva. Nors tuo metu Lietuvoje šeimininkavo vokiečiai, o Rusijoje neseniai buvo įvykusi revoliucija, kur valdžioje įsitvirtino bolševikai, todėl kažkokios ten Lietuvos likimas nedomino didžiųjų valstybių vadovų. Ir tik Lietuvai garsiai prakalbus apie nepriklausomą valstybę buvo susigriebta, jog teritorija „sprūsta“ užkariautojams iš po kojų“, – sakė istorikė.
Pasak jos, tuo metu apie nepriklausomybę prabilo ir lenkai, ir latviai, ir estai, ir suomiai.
„Suomijoje tai buvo kitokia situacija, nes Suomija turėjo net Didžiosios Kunigaikštystės statusą ir buvo autonominė Rusijos imperijos teritorija, valdoma Rusijos imperatoriaus, kaip didžiojo kunigaikščio“, – teigė J. Bartkevičienė ir priminė, jog Lietuva buvo prijungta prie Rusijos, kaip kelios gubernijos.
Kalbėdama apie to laikotarpio Kuršėnus, ji sakė, jog miestiečiai paskelbtą nepriklausomybę priėmė įvairiai.
Kuršėnai Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu
Apie 1918 metus ir to meto įvykius Kuršėnuose daugiau papasakojo istorikas Jonas Kiriliauskas.
Pasak jo, Lietuvos nepriklausomybę paskelbusius lietuvius lenkai kaltino kolaboravimu su vokiečiais, nes susirinkusiai Tarybai vokiečiai leido paskelbti 2017 metų gruodžio 11 dienos deklaraciją dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo kartu pripažindama ypatingus ryšius su Vokietija.
„Tuo metu Lietuvoje gyveno dvi lietuvių „rūšys“ – kalbančios lenkiškai ir kalbančios lietuviškai. Tarp lietuvių, kalbančių lenkiškai, buvo ir Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio giminės, kurie gyveno Kuršėnų krašte ir buvo žemaičiai, kalbantys lenkiškai. Beje, iš šio krašto buvo kilęs ir pirmasis Lenkijos Prezidentas Narutovičius, kurį nacionalistai nužudė penktąją prezidentavimo dieną. Jo brolis Stanislovas buvo Vasario 16-osios Akto signataras“, – sakė istorikas.
Pasak jo, 1915 metais Kuršėnams vokiečiai buvo suteikę dideles administracines teises. Kuršėnai tapo“ kreisu“ (apskrities centru), į kurį įėjo dalis Šiaulių, Telšių ir Kelmės rajonų.
„Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1918 metais, vokiečiai neskubėjo trauktis iš Kuršėnų ir perduoti valdžią lietuviams. Ir tik nepriklausomybę pripažinus Vokietijai, tai buvo padaryta, tačiau vokiečiai ir toliau patarinėjo lietuviams“, – sakė J. Kiriliauskas.
Istorikas papasakojo apie to meto Kuršėnų miesto ir valsčiaus vadovus.
Pasak jo, pirmieji naujos valsčiaus valdžios posėdžiai vykdavo vokiečių kariuomenės sugriautuose pastatuose mieste, nes miestas buvo smarkiai apgriautas. Buvo sugriauta Kuršėnų bažnyčia,nuo apšaudymo metu kilusios gaisro sugriuvo ir sudegė žydų sinagoga, kiti aukšti pastatai, nes vokiečiai bijodavo, jog jų bokštuose gali būti įrengtos sekyklos, kurios stebėdavo vokiečių kariuomenės judėjimą mūšio metu.
Kiriliausko teigimu, Kuršėnuose valdžia lietuviams buvo perduota tik 18-ųjų metų lapkritį, o pati savivalda tuo metu kūrėsi parapijų pagrindu ir ji formavosi žmonių iniciatyva.
Istoriko žodžiais, prie naujos valdžios formavimo prisidėjo ir naujai valdžiai pritariantys dvarininkai, tačiau kartu su naujai steigiama valdžia atėjo ir nelaimė. Kuršėnus užgriuvo „ispanka“ – gripo pandemija, nusiešusi nemažai kuršėniškių gyvybių.
Su istoriku diskutavę kuršėniškiai teiravosi apie bermontininkų puolimą.
Anot J. Kiriliausko, bermontininkai Kuršėnuose pasirodė vasaros viduryje. Jie išvaikė įkurtą valdžią, suėmė kai kuriuos vadovus.
Netrukus Kuršėnuose „apsireiškė“ ir bolševikai.
„Kuršėnuose nuvo įkurtas D. Budino „skrajojantis būrys“. Keletas vyrų naktį atplėšė vokiečių vagoną ir paėmė iš jo 17 šautuvų, 3 skrynias šovinių ir 3 skrynias rankinių granatų. Prisidengę demokratinės apskrities milicijos vardu, atėmė iš gyventojų 150 šautuvų ir 60 pistoletų. Tada jie surengė sukilimą ir nuvertė „buržuazinį“ komitetą. Tada Kuršėnų darbininkų taryba sudarė „skrajojantį būrį“ iš 200 pėstininkų ir 50 raitininkų. Apie jo likimą žinoma tik tiek, kad jis, nukentėjęs Šiauliuose nuo vokiečių, atsitraukė kartu su Žemaičių pulku“, – pasakojo istorikas.
Jo žodžiais, pats D. Budinas yra pasakojęs, jogo dėl Tarybų valdžios yra daug nuveikęs, pateikęs įvairių faktų apie savo indėlį į kovas prieš buržuazinę Lietuvos valdžią Kuršėnuose.
Apie tarybinį Kuršėnų laikotarpį daugiau kalbėjo istorikas A. Ščipokas.
Sieks sudominti miestiečius
Pasak diskusijų klubo iniciatoriaus Jono Novogreckio, Kuršėnai garsūs ir savo praeitimi ir ja besidominčiais žmonėmis.
„Savo pirmajame susitikime mes kalbėjome apie Lietuvos Valstybės atkūrimą 1918 metais ir kiek įvykiai Lietuvoje turėjo įtakos Kuršėnams. Pirmajame susitikime pabandėme atskleisti mūsų miesto istorijos užmirštas ar pamirštas detales, miesto istoriją šalies kontekste. Ir kiek nemažai naujo išgirdome. Nors į susitikimą atėjo tik per trisdešimt miestiečių, tačiau tokios diskusijos gali tapti populiariomis. Mes kviesimės ne tik istorikus, bet ir politiku, rajono vadovus, svarstysime ir aktualius miestui klausimus, nevengsime kelti ir problemų. Juk viską galima padaryti diskutuojant“, – sakė diskusijos moderatorius.
Novogreckis tikino, jog norinčių padiskutuoti tikrai atsiras, nes kiekvienam kuršėniškiui turėtų būti svarbi jo miesto istorija, dabartis ir ateitis. Jis džiaugėsi dalyvavusiųjų aktyvumu, jų pateiktais klausimais.
Saulius JUŠKEVIČIUS
