2021 m balandžio 12 d. vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdis, kuriame aptartos prielaidos ugdymo kokybei stiprinti užtikrinant kokybiško ugdymo prieinamumą ir optimizuojant mokyklų tinklą, juolab, kad šiais metais Lietuvos savivaldybės pasitvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus 2021–2025 metams. LSA valdybos posėdyje dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, jo pavduotojas Česlovas Greičius, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Raimondas Galkus ir vyriausiasis specialistas Rimas Marcinkus, taip pat visų 60-ies šalies savivaldybių merai, merų pavaduotojai, švietimo specialistai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikė siūlymus Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl prielaidų ugdymo kokybei stiprinti užtikrinant kokybiško ugdymo prieinamumą ir optimizuojant mokyklų tinklą. Posėdžio metu Lietuvos savivaldybių merai diskutavo įvertindami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktus siūlymus dėl planuojamų pokyčių, kurie sudarytų prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažintų atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyvintų mokymo lėšų naudojimą.
Lietuvos savivaldybių asociacija, gavusi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus dėl numatomų pokyčių, prieš šį posėdį apklausė šalies savivaldybes. Reaguodamos į ŠMSM pateiktus siūlymus savo nuomonę, pastabas pateikė net 50 savivaldybių, tarp kurių ir Šiaulių rajono savivaldybė.
Bendru visų savivaldybių merų pritarimu ŠMSM parengtas Lietuvos savivaldybių asociacijos nutarimas „Dėl prielaidų ugdymo kokybei stiprinti sudarymo“, kuriame siūloma:
- Pritarti ŠMSM siūlymui nejungti 5–8 klases, nuo 2022 m. rugsėjo 1. d. ir atsižvelgiant į objektyvias konkrečios savivaldybės sąlygas, nustatyti 2 – 3 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį aprūpinti savivaldybes reikiamu kiekiu Geltonųjų autobusų mokinių pavėžėjimui.
- Palikti savivaldybėms Mokymo lėšas, kurių nebegautų panaikinus jungtines klases.
- Palikti galimybę savivaldybėms 1-4 klases jungti po tris ar keturias į vieną klasės komplektą arba mažinti mokinių skaičių klasėje/jungtinėje pradinio ugdymo klasėje iki 4–6 mokinių, kad pradinių klasių mokiniai būtų ugdomi arčiau namų.
- Nepritarti ŠMSM siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, arba specializuoto ugdymo krypties programas, sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases. Šią nuostatą palikti kaip rekomendaciją ir leisti spręsti pačiai savivaldybei. Papildyti ŠMSM nustatytas išimtis ir po žodžių „priskirtose miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože,“ įrašyti „vienintelei gyvenamojoje vietovėje esančiai gimnazijai.“
- Siūlome rekomendaciją gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, sudaryti ne mažiau kaip po keturias III gimnazijos klases taikyti tik didžiosioms savivaldybėms, o kitoms leisti spręsti pačioms.
- Pritarti ŠMSM siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti; pertvarkyti struktūrą į pradinio ugdymo skyrius ir palikti juos veikti tose pačiose patalpose, tačiau leisti tai padaryti per dvejus (2022 -2023) metus.
- Nepritarti siūlymui, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai. Siūlyti galutinį sprendimą dėl tokių klasių formavimo palikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Posėdyje konstatuota, kad artimiausiu metu šiuos klausimus ŠMSM aptars su savivaldybių vadovais, administracijų švietimo padalinių vadovais, kitais suinteresuotais asmenimis vaizdo konsultacijų metu.
Jau anksčiau skelbėme, kad kovo mėnesį taip pat vyko LSA Valdybos posėdis švietimo klausimais, kuriame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai apžvelgė bendrojo ugdymo mokyklų būklę ir pagrindinius duomenis: mokyklų ir klasių dydžius, netolygumus tarp savivaldybių ir mokyklų, mokinių ir pedagogų skaičius įvairiose savivaldybėse, ugdymo pažangos statistiką.
ŠMSM švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas dar kovą šalies savivaldybėms pristatė ministerijos siūlymus dėl mokyklų tinklo pertvarkymo gairių iki 2024 metų, taip pat – rekomendacijas dėl klasių jungimo, gimnazijų klasių bei mažų mokyklų veiklos. Ypatingai buvo akcentuojama ugdymo kokybė, taip pat nuostata, kad gimnazijose turės būti ne mažiau dviejų abiturientų klasių ir kiti svarbūs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos numatyti pasikeitimai.
Tada išsakyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija – iki 2024 metų šalies mokyklose neturi likti jungtinių klasių 5 – 8 klasėse. Akcentuota, kad visos šalies savivaldybės turėtų tam pasirengti – jeigu neoptimizuos tinklo, mažosios mokyklos pagal ministerijos numatytus kriterijus šalyje nebegalės egzistuoti arba ugdymą reikės finansuoti iš savivaldybių biudžetų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių rajono savivaldybė eina teisingu keliu – kovo 30 dieną Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino numatydama nedidelių mokinių skaičiumi mokyklų sujungimą/prijungimą išsaugant vaikų mokymąsi gyvenamoje vietovėje.
Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais bendrojo plano esmė – jungiant švietimo įstaigas išlaikyti mokyklas, vaikų ugdymą ir tose rajono vietovėse, kur mokinių nuolat mažėja. Pasirinkti keli tinklo optimizavimo modeliai: vienas jų – įkurti rajone dar vieną jungtinę mokyklą, kitas – mažas mokyklas su nuolat mažėjančiu mokinių skaičiumi prijungti prie didesnių mokyklų, kaip jų skyrius.
Šiaulių rajono savivaldybės informacija ir nuotraukos
