Žiedų siautulys, lavina, jų triumfas galiausiai pavirsta vainiklapių sniegu nubarstytų gėlynų, takų ir kelių paveikslu. Gegužė – neįtikėtinai gražus mėnuo, paženklintas gausaus žydėjimo. Kokie darbai gėlynuose laukia?
Sėjame vienmetes gėles
Gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą. Į lysves galima sėti laibenį, medetkas, rudgrūdelę, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapniuosius žirnelius. Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti – po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera. Sėklos išlieka daigios 4 metus.
Laibenis geriau auga saulėtoje vietoje, paunksmėje žydi silpniau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Jos išlieka daigios 3 metus. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žydėti laibesnis nukerpamas. Tada jis žydi pakartotinai.
Į lysves pasėta rudgrūdėlė sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2-3 metus, viename grame yra 400 sėklų. Geriau auga saulėtoje vietoje.
Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai žydi dviem savaitėm vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl žydi pakartotinai. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia išretinti. Išrautus daigus galima pasodinti.
Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas – balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš rudens, per žiemą sėklos išbrinksta, o pavasarį greit sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10-15 cm atstumus tarp augalų.
Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui.
Sukutis-pelevirkštė gražiai atrodys pasėta balkone. Tai vijoklinis augalas, užauga 2-2,5 m aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai – mėlynai. Sėjamas gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paaugusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles.
Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Iš inspektų ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš tai 2-3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš raunant daigu, dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną. Sodinama 15-20 cm atstumu.
Nepamirškime pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių ir grakščių varpinių augalų.
Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją-gazoną.
Kardelių sodinimas
Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dirva paruošiama iš rudens: įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kg kaulamilčių 100 m2. Pavasarį išpurenama, išberiama 5 kg superfosfato 100 m2.
Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g -10 litrų vandens) arba 0,5 val. 0,4 proc. formalino tirpale. Sodinami 5-8 cm gyliu, lengvesnėje žemėje-10 cm. Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Pasodintų, dar nesudygusių kardelių nereikia laistyti, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga.
Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2- 4°C temperatūroje, 70 proc. drėgnumo ore, šaltuose sandėliuose arba šaldytuve. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje, šiltoje vietoje (28-33°C, oro drėgnumas 60 proc). Šiltoje ir sausoje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai per 3-4 savaites paauga iki 5 cm. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta. Sodinama liepos mėnesio pradžioje.
Raganių sodinimas
Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla.
Jurginų sodinimas
Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kg/kv. m). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nepatartina, nes jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.
Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3-4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g-10 litrų vandens). Pradėję žydėti jurginai azoto trąšomis netręšiami.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
