Eritronis

Lietuvoje kol kas mažai auginama, anksti pavasarį pražystanti gėlė, mėgstanti pavėsį ir drėgnesnes vietas.

Ankstyvo pavasario gėlė

Pražysta anksti pavasarį, truputį vėliau už scyles. Lapai du, pamatiniai beveik priešpriešiniai, plačiai lancetiški (7-15 cm ilgio, 2-5 cm pločio), smailokomis viršūnėmis, o į pagrindą latakiškai susiaurėję, vegetacijos pradžioje tamsiai rausvi, išmarginti įvairaus dydžio šviesiai žalsvomis dėmėmis. Gėlei nužydėjus, žalsvos lapų dėmės plečiasi, susilieja, o rausva spalva visiškai išnyksta. Dėl rausvos lapų spalvos gentis pavadinta Erythronium (graikiškai erythros – raudona). Stiebas 10-15 cm aukščio, tamsiai rusvas, plonas, bet tvirtas, gražiai išsilenkęs ties žiedu. Žiedai pavieniai, nusvirę, stamboki, alyviniai, rožiniai, žiedlapiai šeši, lancetiški (2,5-3,5 cm ilgio), nusmailėjusiomis ir į išorę užsirietusiomis viršūnėmis. Žiedas primena miniatiūrinį lelijos žiedą.

Gentyje 25 rūšys, kurių dauguma auga Šiaurės Amerikoje. Taip pat Pietų ir Vidurio Europoje, rytuose. Per Sibirą siekia net Japoniją.

Svogūnai nedideli (1-2 cm skersmens, 2-3 cm aukščio), pailgai kiaušiniški, balsvais lukštais, užsilenkusia viršūne, kuri primena šuns dantį.

Grožis pakeri

Yra keletas puikių veislių: „Charmer“ – labai mozaikiški gražūs lapai, išmarginti tamsiai raudonomis dėmėmis, žiedai balti, su rausvai violetiniu apnašu, „Lilac Wonder“ – žiedai dideli, su ryškiai purpuriniu apnašu ir ruda dėme prie žiedlapių pamato, „Pink Perfection“ – žiedai su ryškiai rožiniu apnašu, žydi anksti, „Purple King“ – žiedai labai gražūs, vidurys baltas, pakraščiai purpuriškai rausvi.

Amerikinis eritronis (E. americanum Ker-Gawl). Paplitęs Rytų Kanadoje ir JAV. Tai drėgnų miško pievokšnių gėlė. Žydi antroje pavasario pusėje.

Stolonais plintantys kiaušiniški, 1,2-2 cm aukščio svogūnai yra 15 cm gylyje arba net giliau. Stiebai 20-30 cm aukščio. Lapai žali, žvilga, dažniausiai rudai dėmėti, pailgai lancetiški, 7-20 cm ilgio, 2-5 cm pločio, smailokomis viršūnėlėmis, prie pamato susiaurėja ir lapkočiu apgaubia apatinę stiebo dalį. Ant stiebo dažniausiai vienas nusviręs šviesiai geltonas, kartais purpuriškai geltonas žiedas. Žiedlapiai 2-5 cm ilgio, 0,6-0,8 cm pločio, į galus smailėjantys ir užsirietę. Vidiniai žiedlapiai prie pamato su „auselėmis“. Sėklinė dėžutė atvirkščiai kiaušiniška, prie pamato visai susiaurėjusi, 1,2-2 cm ilgio.

Kaukazinis eritronis auga Vakarų Kaukazo kalnų miškuose. Žydi antroje pavasario pusėje.

Svogūnas pailgai kiaušiniškas, 3-4,5 cm ilgio, 1-1,5 cm skersmens. Stiebas 10-25 cm aukščio. Lapai du, pailgai kiaušiniški, 8-10 cm ilgio, 2-5 cm pločio, pilkšvi, dėmėti. Žiedai balsvi ir gelsvai balsvi. Žiedlapiai lancetiški, 3,0-3,5 cm ilgio, 0,7-1 cm pločio, labai atsilenkę į išorę. Vidinė jų pusė prie pamato geltona, išorinė – oranžiškai purpurinė. Dulkinės dvigubai ilgesnės už kotelius.

Eritronių auginimas ir dauginimas

Tai drėgnų miško pievokšnių gėlė. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, lengvoje, puveningoje dirvoje, kur pakanka kalcio. Labai svarbu, kad dirva gerai laikytų drėgmę ir vasarą neperkaistų, nes sausrai ir karščiams labai jautrios šaknys. Geriausia dirvą tręšti samaninėmis durpėmis, lapine žeme, gerai perpuvusiu mėšlu.

Eritronio svogūnai greitai perdžiūva, todėl iškastus reikia laikyti ne visai sausame durpių ir smėlio mišinyje. Taip jie ir persiunčiami. Svogūnai sužalojami mėtant. Dažnų persodinimų augalas nemėgsta, todėl vaikučius į vegetacijos pabaigą reikia atskirti ir tuoj sodinti į nuolatinę vietą.

Svogūnus geriausia persodinti rugsėjo mėnesj. Sodinama grupelėmis po 6-12 vienetų, 7-9 cm gyliu, 15 cm atstumu ir 5-7 metus neliečiami. Kas 2-3 metus rudenį dirvą mulčiuojama, patręšiama kaulamilčiais.

Dauginama vaikučiais ir sėklomis. Sėklos lengvai pačios išsisėja. Savaiminukai kasami, kol lapai dar nenudžiūvę.

Sėklos sėjamos liepos mėnesį, tik ką surinktos, inspektuose ar dėželėse į kompostinę žemę. Sėklų žeme pridengti nereikia, bet, kol jos sudygsta, geriau inspektus laikyti uždengtus. Dėželes patartina pridengti audeklu. Žemė turi būti nuolat drėgna. Pirmą kartą persodinami po metų ar dvejų, o į nuolatinę vietą sodinami po 3-4 metų. Nuo sėjos iki žydėjimo 4-5 metai.

Pagal spaudą

Asociatyvios nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts