Birželį soduose mažai augalų žydi, bet visi labai sparčiai auga. Ilgėja vaismedžių šiemetiniai ūgliai, skleidžiasi nauji lapeliai. Ir vaismedžiams, ir uogakrūmiams šiuo metu labai daug reikia šviesos, vandens ir šilumos.
Laikas tręšti medelius
O dar daugiau maisto medžiagų. Žinoma negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu, maisto medžiagomis galima pasirūpinti. Pradžiuvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys.
Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5-7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30-50 g karbamido ar 50 g amonio salietros. Aplink vaismedį (krūmelį) sodo šakėmis iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos minėtos trąšos. Paskui, trąšoms susigėrus, dirva sulyginama.
Dabar vis dažniau vaismedžiai azoto trąšomis tręšiami pro lapus. Bet tai daroma, kai medeliai blogai auga, arba norima naikinti bedygstančias rauplių sporas. Literatūroje nurodoma, kad 0,3 procento karbamido tirpalu (30 g karbamido – 10 l vandens) nupurkšti vaismedžius kol dar yra jauni jų lapeliai, apsaugoma ir nuo rauplių. Bet šiomis trąšomis vaismedžius reikėtų purkšti praėjus 20 valandų po lietaus.
Vėliau, lapams stambėjant, tirpalo koncentracija didinama iki 0,4-0,5 procento (40-50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama po vaismedžių žydėjimo. Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti truputėlį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g). Toks boro rūgšties kiekis visiškai kompensuoja boro trūkumą.
Kova su sodo kenkėjais
Sode reikėtų laiku išravėti piktžoles ar nupjauti, jos ne tik sausina dirvožemį, bet ir iš jo pasisavina daug maistinių medžiagų, be to jose gali pasislėpti daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.
Valkčiu sergančius agrastus reikėtų purkšti 0,5 procento kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo.
Šį mėnesį sodo augalus jau gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Joms atsiradus, sodo augalų viršūnėlėse susisuka lapai, ant jų atsiranda tai pilšvos, tai rausvos dėmės. Tai požymiai, jog sode apsigyveno kenkėjai. Naikinat juos patariama vartoti priemones, kurios vienu metu gali naikinti ir lapus graužiančius vikšrus ir jų sultis čiulpiančias erkes ir amarus, taip pat stabdyti grybelinių ligų vystymąsi.
Jei pradeda vysti jaunos avietynų atžalos, tai požymis, kad šiuose augaluose atsirado avietinių muselių lervos. Reikėtų tokias atžalas išpjauti iki pat žemės ir sudeginti.
Šį mėnesį vaismedžiai masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus biologinis procesas. Pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos – todėl reikėtų jų nepalikti sode, o surinkti ir sunaikinti.
Asociatyvios nuotr.
