Krašto apsaugos ministerija praneša, kad Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, tarp kurių buvo ir dalis Šiaulių rajono teritorijos, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą LR Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
Naujo poligono poreikis išlieka, todėl artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus ir technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Šia studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkamiausia karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
2020 m. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui steigti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (ar nėra didelių gyvenviečių, gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi veiksniai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams. Tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
Naujoji galimybių studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją. Į ją bus įtraukti gamtosauginiai, demografiniai, ūkiniai ir geologiniai kriterijai. Į šiuos kriterijus bus atsižvelgiama, siekiant nustatyti, ar būsimoji teritorija yra tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1 tūkst. karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
Pastaraisiais metais vykstant intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, steigiant naujus karinius vienetus, įsigyjant ir įsisavinant naują ginkluotę, turimuose poligonuose buvo pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, todėl išaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
Šiandien turimuose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
Kariniai poligonai – teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosauginiai reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamojo turto poreikis ir vertė.
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims LR Vyriausybė, arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, – LR Seimas.
Parengta pagal KAM informacija, I.Budzeikaitės
(KAM) nuotrauka
