Daugelis gerai girdinčiųjų, mano kad klausa yra savaime suprantama. Mes negalvojame, kaip ausys dirba, ar ką darytume, jei jos nustotų normaliai veikti. Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia paskaityti ir sužinoti daugiau apie ausis, kaip išvengti jų pakenkimo ir ką daryti, jei pradedate girdėti prasčiau.
Jei galite girdėti, jūs tikriausiai kiekvieną dieną išgirsite milijonus garsų. Netgi tuos, kurių sąmoningai nefiksuosite, jūsų smegenys pajus, apdoros ir nufiltruos kaip foninį triukšmą. Kiekvienas atskiras triukšmas praeina pro smegenis, todėl galite atskirti, pajusti neįprastus garsus, kalbą ir galimas grėsmes. Tačiau daugelis žmonių nekreipia dėmesio į savo ausis, klausos higieną.
Yra daug rūšių klausos problemų, taip pat egzistuoja funkcinis klausos praradimas. Tai yra atvejai, kai jūsų klausymas nėra visiškai išnykęs, bet kasdienis klausymasis yra sutrikęs. Daugelis klausos praradimo formų yra nuolatinės, o kitos gali būti išspręstos medicininės intervencijos pagalba. Išradimai tokie kaip klausos aparatai, taip pat gali sumažinti klausos praradimą.
Norint aptarti klausos sutrikimų gydymą, išskiriame skirtingus klausos problemų tipus.
- Klausos neuropatija. Būklė, kai yra paveiktas klausos nervas. Tą gali sukelti keletas veiksnių ir įvairiais būdais paveikti klausą. Tai yra problema, susijusi su smegenimis ir nervais, o ne ausimis.
- Neurosensorinis klausos sutrikimas. Tai yra problema, susijusi su smulkiais plaukeliais esančiais ausies sraigės viduje. Kai jie nusidėvi ar pažeidžiami, tai geba girdėti sumažėja. Tai yra labiausiai paplitusi klausos praradimo forma, ypač tarp senjorų ir žmonių, dirbančių arba dažnai būnančių labai triukšmingoje aplinkoje.
- Kondukcinis klausos praradimas. Taip atsitinka, kai ausies kanale ar vidurinėje ausyje yra užsikimšimas. Šį užsikimšimą gali sukelti skystis, navikas arba ausų vaškas, slopinantis garso bangų perdavimą iš išorinės ausies. Paprastai problema išsprendžiama pašalinus blokavimą.
- Mišrus klausos praradimas. Tai nebūtinai yra klausos praradimo tipas, bet neurosensorinio ir kondukcinio klausos praradimo kombinacija. Tuomet, kai neurosensorinis klausos praradimas yra nuolatinis, kondukcinis klausos praradimas gali būti išspręstas, palengvinant būklę.
- Tinnitus – spengimas ausyse. Tai nėra būklė, o greičiau jau kitos problemos požymis ar pasekmė. Spengimas ausyse yra susijęs su kitais veiksniais, dažniausiai neurosensoriniu klausos praradimu. Norint išgydyti spengimą ausyse, reikia gydyti pagrindinę, jį sukėlusią problemą.
Klausos netekimo priežastys
Daug klausos praradimo atvejų atsiranda gimimo metu arba per pirmuosius kelerius gyvenimo metus. Paprastai tai yra genetinės priežastys arba komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu. Ligos, pvz., meningitas, tymai ar kiaulytė, taip pat gali sukelti klausos praradimą. Visgi dauguma žmonių, kurie praranda klausą vėliau, patiria jį dėl infekcijos ar ilgalaikio ekstremalaus garso poveikio. Hipertenzija– aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir kitos sąlygos taip pat gali kelti klausos praradimo pavojų. Jei dėl to nerimaujate, vienintelis būdas išvengti klausos praradimo yra žinoti savo aplinką ir vengti situacijų, kur aplinkos garsų lygis gali tapti pavojingai dideliu, žalingu. Dėvėkite ausų kištukus, jei dirbate aplinkoje, kurioje yra didelis garsas, pvz., šaudyklos, statybvietės ir koncertų salės.
Jei reguliariai garsiai klausotės muzikos per garsiakalbius ar per ausines, apsvarstykite galimybę sumažinti jos garsą. Daugelis jaunų žmonių patiria klausos praradimą ir spengimą ausyse jaunesniame amžiuje, dėl pernelyg stipraus muzikos garsumo poveikio.
Vienintelis būdas palengvinti klausos praradimą yra jį atpažinti ir ieškoti pagalbos. Tačiau daug žmonių gyvena su klausos praradimu taip ilgai ir taip su juo susigyvena, kad net nežino, jog jie jį turi. Žmogaus smegenys yra labai lanksčios ir puikiai moka prisitaikyti, taigi laikui bėgant prisitaikys ir prie jūsų klausos praradimo. Tačiau, kuo ilgiau esate be gydymo, tuo klausa tampa blogesnė.
Profilaktika
Kad išvengtumėte tolimesnės didesnės žalos, turite veikti. Žinant, kaip ausys veikia, pirmasis žingsnis yra atpažinti, suprasti klausos problemą, kai ji atsiranda. Periodiškai tikrinkite klausą ir nedvejodami kreipkitės į audiologą, jei manote, kad galbūt turite problemų su klausa. Jei jums vystosi kažkokia klausos praradimo forma, jos ankstyvas nustatymas gali jus išgelbėti nuo didesnės žalos ir išvengti streso, psichikos problemų ir kitų šalutinių klausos praradimą lydinčių reiškinių.
Klausos išsaugojimo profilaktikai svarbu:
- Organizmo grūdinimas;
- Tinkamas darbo ir poilsio režimas;
- Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba;
- Vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų;
- Šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti;
- Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas);
- Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams);
- Stengtis vengti ausies traumavimo;
- Patartina muzikos su ausinėmis klausytis ne ilgiau kaip 1-2 valandas per dieną.
Jei pastebėjote, kad blogiau girdite, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Gydytojas nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus nusiųs konsultuotis pas specialistą – gydytoją otorinolaringologą (ausų, nosies, gerklės gydytoją). Galimai bus reikalingas klausos aparatas. Manoma, kad specialistų parinkti klausos aparatai gerokai pagerina klausą net 95 proc. pacientų.
Šiaulių rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą,
Viktorija Strazdinienė
