Agrastai, daugiamečiai kultūriniai uogakrūmiai. Uogos geltonos, žalios, raudonos, purpurinės, juodos. Sirpsta liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Nereiklus uogakrūmis
Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Lietuvoje priskaičiuojama virš 30 skirtingų rūšių. Kai kurios rūšys veda plaukeliais apaugusias uogas.
Agrastai kartais dar vadinami – žąsies uogelė arba šiaurės vynuogė. Viena iš populiariausių uogų Anglijoje. Uogos malonaus, švelniai rūgštoko skonio.
Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.
Agrastai nereiklūs uogakrūmiai. Jie sodinami antroje rugsėjo pusėje arba pavasarį dar nesprogus pumpurams.
Reikia parinkti saulėtą vietą, mėgsta vandeniui laidžią, puveningą, drėgną, silpnai rūgščią dirvą. Nemėgsta smėlingos dirvos ir vietų, kur užsistovi vanduo.
Agrastų sodinimas
Duobę iškaskite 50×50 cm, gylis – per du kastuvus. Dugną išpurenkite, sukaskite kauburėlį. Subrendusį kompostą sumaišykite su sauja mineralinių trąšų, o po to sumaišykite su žeme. Sodindami sodinuko šaknis išskleiskite. Sodinimo gylį patikrinkite per duobę permetę kartelę. Duobę užpilkite žemės mišiniu, kad prie šaknų neliktų oro, stipriai apspauskite kojomis ir gausiai paliekite. Kad nepažeistumėte vaiskrūmio šaknų, kurios yra viršutiniame dirvos sluoksnyje, žemės aplink agrasto krūmą nepurenkite.
Žemę mulčiuokite subrendusiu kompostu. Agrastų krūmas puikiai dera net 10-15 metų. Vertingiausios 4-8 metų agrastų šakos.
Vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra yra 5-6 laipsniai, todėl agrastas pražysta anksčiau už kitas uogines kultūras – gegužės pirmąjį dešimtadienį. Žydi apie dešimt dienų, dera kasmet, ištvermingi žiemą, mėgsta drėgmę. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs negu juodieji serbentai.
Genėjimas
Pasodinti agrastų krūmai patrumpinami prie pat dirvos paviršiaus, kad gerai prigytų ir išaugintų stiprius ūglius. Antraisiais ir trečiaisiais metais pašalinami tik labai išlinkę ir žeme besidriekiantys stiebai. Ateinančiais metais krūmai retinami išpjaunant senas šakas krūmo viduryje ir stiebus, kurie guli ant žemės. Derančiame agrastų krūme turi būti 6-8 iš šaknies kaklelio išaugę pagrindiniai stiebai. Jeigu iš šaknies kaklelio išauga daug naujų stiebų, pavasarį retinami silpni, o paliekami stipriausi stiebai.
Rekomenduojama genėti ankstyvą rudenį ar pavasarį iki vegetacijos pradžios.
Kamieniniai agrastai, skiepyti į auksuotąjį serbentą, formuojami taip: pirmaisiais metais pagrindinis ūglis patrumpinamas iki pusės ir pririšamas prie vertikalaus kuoliuko. Iš jo išauga šoniniai ūgliai, kurie formuoja pagrindines vainiko šakutes. Po metų tie ūgliai patrumpinami vienu trečdaliu, kad išsišakotų. Vainike turi būti 6-8 pagrindinės šakos. Pradėjusių derėti kamieninių agrastų vainikas retinamas panašiai kaip krūminių.
Agrastus lengva dauginti lanko formos atlankomis.
Derlius
Agrastai ilgesniam laikymui renkami žali ir prinokę. Priklausomai nuo to kokios uogos buvo surinktos jos skirtingai apdirbamos. Mažiau prinokę – marinuojamos su daržovėmis, dedamos į saldžiarūgščius padažus. Agrastai taip pat vakuojami, marinuojami, iš jų verda uogienes bei kompotus, farširuoja, šaldo, spaudžia sultis, raugia vyną. Sudžiovinus agrastus galima naudoti kaip razinų pakaitalą.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
