Dar K. Shwab‘as savo knygoje „The Great Reset“ porino, kad pasaulyje daugiau galios iš vyriausybių turi pereiti į verslo korporacijų rankas.Turiu garbės aprašyti dar vieną mechanizmą, pagal kurį pasaulio galios centrai pereina didžiųjų verslo korporacijų žinion. Dar visai neseniai savo nuolankumu ir naivumu maitinome farmacijos pramonę, o dabar gi savo dosnias širdis atvėrėme ir karo lobistams. Sakysite platinu sąmokslo teorijas? Ok, platinu. Štai viena iš jų:
Naujasis į naujai sukurptą eurokomisaro postą paskirtas konservatorius A. Kubilius tame poste tebus tik eilinė lėlių teatro dekoracija
Svarbiausius sprendimus čia priminės Vokietijos ginklų gamintojos Rheinmetall generalinis direktorius ir karo pramonės lobistas Arminas Pappergeris. Būtent šis lobistas kartais savo, kartais Kubiliaus, o kartais ir visų nacionalinių karo partijų balsais rėks, kad rusai mus puola ir ….“duokit vis daugiau pinigų gynybai“ . Kiek daugiau??? Nu tai vis daugiau ir daugiau – be galo be krašto. Ir taip – iki Great Reset.
Panašią sąmokslo teoriją kartu su manimi platina ir leidinys Politico bei jį cituojantis „Lietuvos rytas“. [1]
Straipsnyje rašoma:
„ Andrius Kubilius taps pirmuoju ES Gynybos komisaru, tačiau šį darbą jau dirba kitas asmuo, turintis daugiau galios ir pinigų. Tai Rheinmetall vadovas A. Pappergeris.
<…> Pappergeris susitikinėja su kitais ginklų pramonės atstovais bei svarbiausiais nacionaliniais politikais ir daro įtaką realiems politiniams sprendimams.
Kitas gynybos pramonės atstovas, kalbėdamas anonimiškumo sąlygomis, teigė, kad Pappergeris yra vienas iš pagrindinių balsų, pasisakantis už didesnes išlaidas gynybai visoje Europoje.
Pappergeris traukia gynybos pramonę iš šešėlio, naudodamasis viskuo – nuo sporto rėmimo sandorių iki tvirtos ir labai viešos paramos Kijevui.
Pappergerio bendrovė gauna tiesiogines nacionalinių vyriausybių subsidijas. Būtent jos yra svarbiausios atidarant gamyklas Vengrijoje, Lietuvoje, Ukrainoje…“
P.S. Ar dar kam kas neaišku?
Ar Lietuva kada nors išlįs iš karo bei farmacijos pramonės lobistų apynasrio?
Lietuva krašto apsaugai jau skiria daugiau nei 10 proc nuo Valstybės biudžeto (BVP tėra tik skolų dėka išpūstas rodiklis, todėl bet kokie prie jo pririšti procentai reiškia ne ką daugiau, nei vandenį nuo kisieliaus). Manote tai daug? Norėtumėt. Į Seimą besiraunančios ir karo kurstytojais aplipusios partijos virkauja: oi ne, tai laibai mažai, reikia daugiau. Kam daugiau? Lietuvai ar pačiam Rheinmetall lobistui A. Paperrgeris?
Taigi, klausimas iš esmės: ar Lietuva kada nors išlįs iš karo bei farmacijos pramonės lobistų apynasrio, ar atvirkščiai – vis labiau lenks nugaras jų interesams.
Plandemijos metu turėjome tokį „filantropą“ Bilą Geitsą, kuris, įsidėjęs į savo kišenę visą PSO, užsimojo ant adatos pasodinti visą planetą.
Dabar turėsime kitą „filantropą“ (remiantį žiniasklaidą, sportą ir visus kitus influencerių galios centrus) tūlą karo pramonės lobistą A. Pappergerį, kuris, paspaudęs po padu mūsų A. Kubilių, reikalaus vis naujos ir naujos duoklės drakonui, t.y. pinigų savo pramonei. Ir jei kas pabandys pasakyti „NE“, tai kaip mat bus aplotas įvairiausio plauko influenceriais – o kaip gi, rusai tai puola.
O pats Gynybos komisaras A. Kubilius pačiam A, Pappergeris– tai tarsi aklai vištai nukritęs grūdas. Kas gali būt geriau visai Vakarų karo pramonei, nei į „teisingą“ postą įkištas „teisingas“ „rėkikas“, jau 30 metų 24/7 grafiku rėkiantis, kad rusai puola. Nenustebčiau, jei karo pramonės korporacijos savo turto balanse patį A. Kubilių įsirašys į „intelektualios nuosavybės“, generuojančios didžiausią pridėtinę vertę, eilutę.
Beje, Vokietijos Gynybos ministras Pistorius jau yra numatęs, kad rusai mus galėtų pulti kažkur 2029 metais
Taip sakant, palauks, kol užsiversime sandėlius karo pramonės korporacijų prigamintais ginklais, o paskui jau puls. Kad išsivalytume sandėlius, o paskui vėl pradėtume kaupti iš naujo.
Taigi, karo pramonės lobistai jau net nebeslepia ko jie siekia. Jie jau nebesislepia, kad nori „išeiti iš šešėlio“. Iš kitos pusės žiūrint, ko jiems slėptis: juk žmonėms viskas šioje vietoje gerai. Lietuvos žmonės net patys rašo peticijas, prašydami malonės atiduoti savo pinigus karo pramonei, tiesa, nepamirštant ir savo nacionalinių „didvyrių“, nusprendusių pasišildyti prie „auksinių drakono dantų“ šviesos.
Va, tik niekas neatsako, kiek tiksliai tų pinigų reikia, kad rusai mūsų nepultų? 10, 20, 50 procentų nuo valstybės biudžeto? O gal ir viso 100? Ir taip iki to Great Reset, kai nieko neturėsime ir būsime laimingi?
Žodžiu, gerbiamieji aktyvistai, linkiu nepavargti renkant į valdžią naujus karo kurstytojus ir karo pramonės lobistų „iškamšas“. Bus smalsu pažiūrėti, kuo viskas čia baigsis.
Jolanta Blažytė
