Ir medis turi širdį, o jį žalojantis žmogus?..

Praėjusio mėnesio pradžioje Kuršėnų miesto Papilės gatvės gyventojai buvo nustebę, kai grįžę po darbų namo rado daržus ir gėlynus primėtytus šakų, o medžių, augančių ant šaligatvio, viršūnes išpjaustytas. Dar labiau juos nustebino tai, kad po kiek daugiau nei po savaitės medžiai buvo nugenėti iki pat kamieno.


Genėjimas ar menas?..

Į redakciją paskambinusi Papilės gatvės gyventoja papasakojo, kad liepos pradžioje grįžusi po darbo namo rado į daržą primėtyta medžių šakų.

„Pradžioje net nesupratau, kas čia nutiko. Šakos mėtėsi kieme, gėlynuose, darže ir ant gatvės. Medžių šakų pilna buvo ir kaimynų sklypuose. Atkreipėme dėmesį, kad gatvės greta šaligatvio augančioms liepoms nukapotos šakos. Darbas atliktas taip grubiai – vienam medžiui buvo nukirsta tik viena šaka, kitam – nurėžta visa viršūnė, dar kitam – ir vienos pusės šoninės šakos, ir pati viršūnė. Ir taip visoje gatvėje. Medžių šakos mėtėsi ir važiuojamojoje kelio dalyje. Tiesiog stebėtis vertė tokių nesupratingų genėtojų darbas. Pasikalbėjus su kaimynais, paaiškėjo, jog taip medžius nugenėjo ESO darbuotojai“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, po kelių dienų šakas nuo važiuojamosios kelio dalies surinko ir išvežė komunalininkai.

Tačiau viskas tuo dar nesibaigė.

Po daugiau nei savaitės medžius ėmėsi genėti patys komunalininkai. Šie darbavosi be jokio gailesčio. Po jų pjūklų prisilietimo ant žemės krito kai kur dar žydinčiosmedžių šakos. Nors po jų darbo primestų šakų nepaliko, tačiua po genėjimo ant kamienų neliko ir šakų. Tik kamieno viršūnėje liko stimburys ir kelios plonos šakelės.

Darbavosi su leidimais

Rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriuje „Kuršėnų krašto žinios“ pasiteiravo, ar buvo išduotas leidimas genėti medžius, ir, ar toks genėjimas nekenkia patiems medžiams, nes jie genėti esant beveik 30 laipsnių temperatūrai.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Ulvydienė patvirtino, jog medžiai Kuršėnuose genėti gavus skyriaus leidimą.

„Draudžiama medžius genėti kai peri varniniai paukščiai. O kitokių draudimų ar nurodymų bei reikalavimų nėra. Nėra jokių reikalavimų ir oro temperatūrai. Tai, kad darbai vyko esant beveik 30 laipsnių tempratūrai, medžiai tikrai neturėtų būti pažeisti“, – tvirtino skyriaus vedėja.

Ji užsiminė, jog pavasarį seniūnija medžių negenėjo, todėl užaugusios šakos pradėjo liesti elektros laidus. Kilus stipriam vėjui, šakos liesdavosi prie šakų, laidai kibirkščiavo, dėl trumpo jungimosi buvo sutrikdytas elektros energijos tiekimas. Todėl, trūkus kantrybei, ESO darbininkai, kuriems jokių leidimų nereikia, ir nugenėjo medžių viršūnes ar šakas, kurios lietė laidus.

Vedėjos žodžiais tai buvo atlikta labai neprofesionaliai, todėl komunalininkams teko taisyti broką.

Tą patį tvirtino ir Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė.

Pasak jos, vegetacijos laikotarpiu nugenėti medžiai greičiau užgydo žaizdas.

„Tačiau yra tik keletas medžių, kuriuos genėti vasarą nepatartina. O liepa tai toks medis, kuris greitai ataugina savo lają“, – teigė vyriausioji specialistė.

Nugenėta, bet ar teisingai?..

Nors aplinkosaugos ir ministerijos specialistai tvirtina, jog medžius galima genėti, tačiau Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ išleistame Aplinkos ministerijos užsakomajame darbe „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“, kurį parengė docentas daktaras Evaldas Navys, rašoma: „…Dar nemokšiškesnis ir netoleruotinas, medį žalojantis ir alinantis – daugelio skeletinių šakų apipjaustymas, paliekant styroti iš stiebo ar senesniųjų šakų išsišovusius 0,3–1,5 m ilgio kelmelius (stagarus). Nors po šios drastiškos invazijos medis nežūsta, tačiau neišvengiama itin sunkių pasekmių, būtent: medis ne tik praranda savitus bruožus, bet ir smunka jo estetinė vertė, neįmanoma įvykdyti medžių chirurgijai keliamo reikalavimo, kad pjūvių vietos būtų paslėptos, tai yra pridengtos kitų sveikų šakų arba lapijos, taigi, demonstruojamas invalidumas yra pasibaisėtinas, pabloginama medžių sveikata. Staigus ir žymus organinių medžiagų sintezės sumažėjimas neigiamai įtakoja šaknų sistemą. Nors lajoje atvertos žaizdos gydomos (t.y., padengiamos), tačiau tai nėra patikima, nes kaliusas susidaro lėtai. Žaizdos, kurių skersmuo didesnis kaip 16-20 cm gyja ilgai (6-18 metų). Dar ilgiau gyja net ir gerokai mažesnis pjūvis, esantis pašalintos viršūnės vietoje. Ilgainiui pažeistose didelėse šakose bei kamiene išplinta puvinys ir atskirose vietose atsiveria drevės. Keleriems metams nutraukiamas arba sutrikdomas žydėjimas, įsiveliama į daugelį metų truksiančius didelės apimties darbus, nes antrasis genėjimas ir būsimieji kiti bus žymiai sunkesni ir sudėtingesni. Be to, pakartotinas genėjimas, kol neužgiję senosios žaizdos, dar labiau luošina medžius, jis galutinai pablogina jų formas ir yra žymiai žalingesnis augalo sveikatai. Apskritai būsimą medžio reakciją į drastišką genėjimą gali prognozuoti tik labai kvalifikuotas ir patyręs specialistas…“

Toliau šiame darbe rašoma, kad: „…Dažniausiai aptinkamus neleistinai apipjaustytus medžius Lietuvoje galima apibūdinti taip: Nupjautas stiebas su viršutine lajos dalimi 1–5 m aukštyje nuo žemutinių šakų. Nupjautos visos šakos su viršūne paliekant 0,3–1,5 m kelmelius-stagarus. Čia neminime tų, deja, dar neretų atvejų, kai pašalinama visa laja, paliekant tik trumpesnį ar ilgesnį stiebą. Tačiau tai ne genėjimas, o medžio kirtimas ir už jį turi būti atitinkamai baudžiama.“

O kokia rajono valdžios nuomonė šiuo klausimu? Ar taip ir vaikščiosime pro sulyg kamienu apipjaustytas liepas, o gal mokinsimės tinkamai genėti medžius?

Saulius JUŠKEVIČIUS

Total
0
Dalinasi
Related Posts