Kurtuvėnų mėgėjų teatras 2023 m. rugsėjo 30 dieną minėjo 15-os metų jubiliejų, kai šiai garsiai teatro trupei vadovauja režisierė kurtuvėniškė Ramunė Mikėnienė. Prisimintos teatro ištakos, jam vadovavę režisieriai, vaidinę ir tebevaidinantys aktoriai, pagerbti jau išėjusieji Amžinybėn Kurtuvėnų teatro vaidintojai ir entuziastai, taip pat prisiminti visi Kurtuvėnuose pastatyti spektakliai ir žymiausi šių vaidmenų atlikėįai.
Ramunė Mikėnienė Kurtuvėnų mėgėjų teatrui ėmėsi vadovauti 2008 metais, perėmusi teatro vairą iš Audronės Kiršinaitės, o iki A. Kiršinaitės Kurtuvėnų mėgėjų teatrui vadovavo Teresė Lėvaitė, buvusi Kurtuvėnų mokyklos tikybos mokytoja bei klebono gaspadinė.
Per penkiolika metų, kuriuos teatrui vadovauja Ramunė Mikėnienė, teatre iš viso vaidino 48 aktoriai – Kurtuvėnų ir apylinkių gyventojai, įvairių profesijų žmonės: Aurelija Kniurienė, Stefa Volbikienė, Jonas Žymančius, Steponas Rimas, Jonas Pocevičius, Vaidas Abromavičius, Sonata Abromavičienė, Vidmantas Lopeta, Edita Lopetienė, Edita Ramančionienė, Darius Ramančionis, Aušrinė Ramančionytė, Laiminta Ramančionytė, Džiugas Ramančionis, Aurimas Šimkus, Jurgita Bartkuvienė, Laimonas Bartkus, Jovilas Bartkus, Liepa Bartkutė, Dainius Popovas, Mantas Urbonavičius, Jurgita Vėjūnienė, Algirdas Čepreckis, Justina Kvietkauskienė, Greta Karnatkaitė, Mindaugas Tamutis, Lina Tamutienė, Andrius Valčiukas, Rokas Šakys, Veronika Šimkutė, Marius Dyglys, Aleksandr Borkovskij, Dangerutė Mikėnaitė, Audrius Mikėnas, Minijus Mikėnas, Ramunė Mikėnienė, Povilas Bubelis, Žaneta Limbaitė, Mindaugas Dimšlys, Monika Dimšlienė, Rita Žadeikytė, Lina Gylienė, Petras Gylys, Dalia Danilaitienė, Algimantas Danilaitis, Žavinta Gorytė, Kęstutis Songaila, Vilma Songailė, Einius Songaila.
Teatro dekoracijas gaminti, ūkinius reikalus spręsti režisierei Ramunei Mikėnienei per šiuos metus talkino Jonas Žymančius, Aurimas Šimkus, Laimonas Bartkus, Petras Gylys, Elena Vaitkienė, Robertas Petruitis, generalinių repeticijų akimirkas fiksavo ir puikias afišas kūrė Rokas Šakys. Kurtuvėnų mėgėjų teatro pasirodymus fotografavo Algirdas Kontrimas, Algirdas Dilinskis, Artūras Staponkus (1965-2023). Artistus grimavo visažo meistrė Odeta Dapkuvienė.
Kurtuvėnų mėgėjų teatras per pastaruosius penkiolika metų vaidino ne tik Kurtuvėnuose, bet ir gastroliavo Lietuvoje ir net užsienyje. Du kartus Kurtuvėnų teatras vaidino Šeduvos kultūros centro Kleboniškių kaime, Punske (Lenkija) – Punsko lietuvių bendruomenės organizuojamų klojimo teatrų festivalio 25-erių metų jubiliejaus proga, Dirvonėnų amatų šventėje, Leckavoje, Gaižaičių kultūros centre, Šiaulių miesto silpnaregių kultūros centre, Šaukėnų kultūros centre, Bazilionuose, Meškuičiuose, Raudėnuose, Gilvyčiuose, Kelmės kultūros centre, Rėkyvos kultūros centre, „Smakų smako“ kavinėje ir vienoje prabangiausių šiuo metu – Palangos Kurchauzo scenoje, šios gastrolės įvyko Kurtuvėnų klebono Mariaus Dyglio ir Ritos Žadeikytės dėka.
Šiuo laikotarpiu Kurtuvėnų mėgėjų teatras turėjo nemažai ištikimų rėmėjų, tai – nuoširdi teatro, visų Kurtuvėnų kultūros ir bažnyčios renginių rėmėja ir globėja, Kurtuvėnų smuklės „Kryžkelė“ savininkė Zosė Kalnikienė, verslininkai Darius ir Renata Beconiai, Vidmantas Japertas, Artūras Varapnickas, Stasė ir Bronius Astrauskai, puikių svečių namų „Erelio lizdas“ šeimininkai Jonas ir Eglė Jankevičiai.
Gražiai pagerbti – uždegant po bičių vaško žvakelę – išėjusieji Anapilin Kurtuvėnų teatro aktoriai ir entuziastai Janina Kasputytė, Viktorija Abromavičiūtė, Aleksandras Stanelis, Kazimieras Augys.
15 metų laikotarpis su Ramune Mikėniene – aktyvus, ryškus, didžiausią dėmesį skyręs lietuviškai dramaturgijai, puikiai išpildęs tiek komedijos, vodevilio, tiek ir tautinės dramos žanrus.
Kurtuvėnų mėgėjų teatras turi gilias istorines ištakas, vienijo daug talentingų, aktyvių, visuomeniškų Kurtuvėnų krašto žmonių. Kurtuvėnų mėgėjų teatro ištakos siekia Kurtuvėnų dvaro laikus. Prof. Petras Bielskis yra rašęs, kad Jokubas Nagurskis pagal architekto Martyno Knakfuso projektą pastato vėlyvojo baroko stiliaus išlakią bažnyčią (1796 m.). Grafas Liudvikas Pliateris įrengė žuvininkystės tvenkinius (1884 m.). Išlikę to meto dvarvietės detalieji planai rodo buvus išpuoselėtus geometrinio ir peizažinio stiliaus parkus. Dvarus imta suvokti kaip mūsų bendro likimo dalį. Tačiau įdomiausias iš visų išlikusių dvaro statinių – medinis svirnas. Pastatytas, ko gero, Jokūbo Nagurskio laikais (XVIII a.) iš Karelijos pušų, liaudiškai barokiniu stiliumi ir matmenimis. Grafas svirną pavertė teatru, kuriame vaidino vietiniai baudžiauninkai.
Pasak prof. Petro Bielskio, Kurtuvėnuose buvo bažnyčia, vystomas ūkis ir veikė teatras, o toks kultūrinis paveldas dabar jau suvokiamas kaip reikšminga kultūrinė vertybė ir istorinės atminties objektas. Ta svarba perauga vietos bendruomenės ribas ir yra visos Lietuvos paveldas.
Teatrinė veikla Kurtuvėnuose gyvavusi per Užgavėnes, etnografinio ansamblio Kurtuove“ veiklą, atgimė per Šiaulių apskrities klojimo teatrų šventes Kurtuvėnų dvaro svirne, kurios Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyriaus organizuotos nuo 1998 metų. Tradicija nenutrūko ir 2001 metais, kai svirną suniokojo gaisras.
Taip Kurtuvėnai ir Kurtuvėnų dvaras buvusio ilgamečio Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio valia tapo Lietuvos kaimiškojo teatro tėvonija ir labai garsiu teatro festivaliu, stebinančiu žiūrovų gausa ir puikiais, brandžiais spektakliais.
Šiemet Kurtuvėnų mėgėjų teatrų festivalis konkursas „Kartu“ vyko jau 23-ąjį kartą. Šį festivalį-konkursą organizuota Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, režisierius Zenonas Gestautas, o žiuri komisijai vadovauja garsus šalies režisierius profesorius Gytis Padegimas.
Šiaulių rajono savivaldybės mero patarėja Rita Žadeikytė
Autorės, Šiaulių rajono savivaldybės ir Kurtuvėnų teatro archyvų nuotr.
