Sakysite, nerealu per dieną uždirbti tokią pinigų sumą Lietuvoje. Realu. Tokią pinigų sumą liepos 13-ąją savo plepumu leido užsidirbti Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai sukčiams.
Tą dieną „Swedbank“-o darbuotojais prisistatę sukčiai telefoniniais skambučiais tiesiog užatakavo Šiaulių apskrities gyventojus. Nuo 10 val. ryto iki 18.30 val. jų skambučių sulaukė 12 Šiaulių miesto ir rajono gyventojų, 2 – Radviliškyje gyvenantys žmonės, vienas – iš Joniškio. Telšių apskrityje sukčiai tą dieną savo meškerę užmetė dviejuose rajonuose – Mažeikių ir Telšių.
Pakėlę telefono ragelį, gyventojai išgirsdavo rusiškai kalbantį vyrą arba moterį, kurie prisistatydavo „Swedbank“-o specialistais. Vieniems gyventojams šie „specialistai“ pranešė apie jų banko sąskaitos kibernetinę ataką. Gąsdindami, kad kažkas įsilaužė į pašnekovo banko sąskaitą ir greitai pinigai bus pervesti į sukčių sąskaitą, ragino pinigus apsaugoti, suvedant savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kiti reikalavo patvirtinti keleto tūkstančių eurų kreditą. Dar kiti aiškino, kad gyventojai iš investicijų užsidirbo tūkstantines pinigų sumas, kurias norint pasiimti, reikia kompiuteryje instaliuoti „AnyDesk“ programėlę, per ją susieti savo kompiuterį su skambinančiuoju, o po to skambinusysis parodys ir pasakys, ką daryti, kad pinigai įkristų į jo banko sąskaitą. Tačiau realiai, „AnyDesk“ programėle prisijungus prie žmogaus kompiuterio, sukčiams atsiranda galimybė nuskaityti elektroninės bankininkystės slaptažodžius, įdiegti kompiuterinį virusą ar pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus.
Smagu, kad liepos 13-ąją penkiolika sukčių skambučių sulaukusių gyventojų perkando juos ir ryžtingai nutraukė pokalbius, nes yra yra įsiklausę į policijos daugkartinius įspėjus būti budriems, naudojant savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir jais telefonu ar elektroniniu paštu nesidalinti su niekuo, nepaisant kuo jie prisistatytų – policijos pareigūnais, prokurorais, mokesčių inspektoriais, banko darbuotojais ar prezidentu, nes pašnekovas gali prisistatyi bet kuo. Šie žmonės nepamiršo, kad bankų darbuotojai ir įvairūs pareigūnai gyventojams neskambinėja ir neprašo jų asmens bei elektroninės bankininkystės duomenų, juolab rusų kalba. Bet štai du brandaus amžiaus žmonės, iki šiol nesugebėję įsisąmoninti, kad internetinės bankininkystės duomenys yra paslaptis ir ja dalintis su nepažįstamais asmenimis nevalia, tai suprato, tik praradę pinigus, kuriuos po internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų išviliojimo įvairiais pagudravimais į savo sąskaitas persivedė sukčiai. Šiuo metu Vokietijoje dirbantis šiaulietis sukčiams „padovanojo“ 5652 eurus, o Telšių rajone gyvenanti moteris – 9800 eurų.
Išmokime pagaliau saugoti savo pinigus ir nedalinkime elektroninio rakto nuo pinigų saugyklos visiems, kas tik paprašo. Sukčiai komunikabilūs. Pokalbio metu jie sugeba išgauti piliečio vardą pavardę, asmens kodą, sudaryti rimto ir rūpestingo pareigūno ar tarnautojo įvaizdį ir išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis. Prisistatyti jie gali ne tik „Swedbank“-o, bet kokio nors kito banko darbuotojais. Todėl kalbėti telefonu apie savo banko sąskaitas, elektroninės bankininkystės duomenis, savo asmens duomenis turi būti tabu.
Žmogui rodoma, kad skambinama iš lietuviško telefono numerio, todėl „aukos“ ne iš karto supranta, kad kimba ant sukčių kabliuko, nors su jais ir bendraujama tik rusų kalba. Pradėjus pokalbį lietuvių kalba, skambinusysis nieko nesupranta ir nutraukia pokalbį. Iš tikrųjų skambinama iš užsienio, o lietuviškas numeris tik falsifikuojamas. Per pirmas dvi liepos savaites Šiaulių ir Telšių apskričių komisariatų aptarnaujamoje teritorijoje dėl tokio sukčiavimo nukentėjo 7 asmenys. Žalos siekia nuo 1 000 iki 10 000 eurų.
Dar šeši asmenys nukentėjo, sureagavę į žinutes savo mobiliuosiuose telefonuose su neva banko internetine nuoroda ir prierašu, kad sąskaita yra blokuojama dėl neteisėtų pervedimų į užsienį, todėl būtina paspausti banko atsiųstą nuorodą ir pervedimus atšaukti, suvedant elektroninės bankininkystės duomenis. Tokiu būdu prisijungę prie savo sąskaitų asmenys prarado savo sąskaitose buvusius pinigus, nors ir rinkosi funkciją „atšaukti mokėjimą“. Padarytos žalos siekia nuo 200 iki 1000 eurų. Atminkite, bankai internetinių nuorodų su raginimu prisijungti nesiuntinėja.
Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė
