Užsigrūdinęs žmogus mažiau serga, tampa atsparesnis streso poveikiui, gerėja jo psichoemocinė būklė. Grūdinimosi procedūras rekomenduojama pradėti jau vaikystėje, tinkamiausias amžius – ketvirtaisiais ar penktaisiais gyvenimo metais. Grūdinti galima oro, vandens, saulės voniomis, skatinimu aktyviai judėti, vaikščioti basomis ir kt. Grūdinami vaikai rečiau serga, o susirgę lengviau ir greičiau pasveiksta.
Siekiant, kad grūdinimasis būtų efektyvus, reikia užtikrinti ir kitus geros savijautos komponentus, t. y. užtikrinti miego režimą, tinkamą ir visavertę mitybą, fizinį aktyvumą, buvimą gamtoje.
Buvimas lauke, nepriklausomai nuo metų sezono, grūdina, jei tinkamai parenkama apranga. Vaikas turi būti rengiamas taip, kaip ir suaugusysis, ar net šiek tiek vėsiau. Jokiu būdu negalima vaiko prirengti per daug. Vaikų kraujotaka yra intensyvesnė, jie daugiau juda, greičiau sušyla. Būnant lauke rekomenduojamos saulės vonios, kurių metu natūraliai gaminasi organizmui reikalingas vitaminas D.
Būnant saulėje prie vandens telkinių ilgiau, svarbu riboti laiką, praleidžiamą saulės atokaitoje. Rekomenduojama daugiau būti pavėsyje, pridengti kūną plonais drabužiais, dėvėti galvą saugančias apsaugos priemones, gerti pakankamai vandens.
Maudynės. Pradėti pratinti rekomenduojama vasaros metu, kai oro temperatūra apie 20 °C, o vandens telkinių – apie 23 °C, diena nevėjuota. Maudynių trukmė – 2–3 minutės. Pablyškusi veido oda, mėlynos lūpos, pašiurpusi oda – požymiai, kad vaikui šalta ir reikia nutraukti maudynes. Būtina nusausinti ir perrengti sausais drabužiais. Dar vienas grūdinimo būdas – pirties procedūros. Karštas oras pirtyje ir šaltas oras bei vanduo po pirties aktyvina bei gerina kraujotaką. Toks temperatūrų kontrastas daro sveikatinantį poveikį organizmui. Vaikus prie šios procedūros reikėtų pratinti pamažu, palaipsniui, stebint jų reakciją.
Bendri grūdinimosi principai
*Svarbu pradėti grūdinti (-is) tik esant sveikam. Išsekus ar sergant grūdintis ir apskritai bet kaip sušalti yra neleistina ir pavojinga. Susirgus reikėtų grūdinimosi procedūras nutraukti ir vėl pradėti tik pasveikus. Turint lengvų sveikatos sutrikimų, esant fiziškai silpnesniems ar po ligos grūdintis reikėtų pradėti pamažu, atsargiai, stebėti organizmo reakcijas. Grūdinimosi temperatūra turėtų būti 2–4 laipsniais aukštesnė nei sveikiesiems.
*Pamažu didinti grūdinimosi procedūros intensyvumą. Grūdinantis laipsniškai ir nuosekliai, kas 2–3 dienos, taikyti stipresnes procedūras, kas 7 dienos ilginti procedūrų laiką ir mažinti oro ir vandens temperatūrą.
*Grūdintis sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2–3 savaites.
*Atsižvelgti į individualias savybes. Vienas žmogus gali pradėti grūdintis nuo +18 ºC dušo, kitas – nuo kūno apsitrynimo vėsiu vandeniu iki pusės, dar kitam, ypač neužsigrūdinusiam, užteks pradėti nuo silpnų oro vonių.
*Grūdinimosi pradžia geriausia šiltuoju metų laiku, bet galima ir kitu metų laiku.
*Grūdintis reikia pozityviai nusiteikus, procesas turi sukelti malonias emocijas.
*Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – sveikatą stiprinantis kompleksas.
Grūdinimo būdus galima derinti, keisti vienus kitais atsižvelgiant į sąlygas, bet norint užsigrūdinti, reikia daryti tai pamažu, nepersistengiant ir reguliariai – grūdinimasis yra kaip treniruotė, kurią praleidus reikia pradėti iš naujo.
Remiantis www.smlpc.lt medžiaga, informaciją parengė Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą,
Viktorija Strazdinienė
