Kiekvienais metais minime Pasaulinę tuberkuliozės (TB) dieną, kovo 24 d., kad padidintume visuomenės informuotumą apie niokojančias tuberkuliozės pasekmes sveikatai, socialinius ir ekonominius aspektus ir sustiprintume pastangas nutraukti pasaulinę tuberkuliozės epidemiją. Data pažymėta 1882 m., kai daktaras Robertas Kochas paskelbė atradęs bakteriją, sukeliančią tuberkuliozę, o tai atvėrė kelią šios ligos diagnozavimui ir išgydymui.
Tuberkuliozė išlieka viena mirtiniausių infekcinių žudikų pasaulyje. Kiekvieną dieną nuo tuberkuliozės miršta beveik 4000 žmonių ir beveik 28 000 žmonių suserga šia išvengiama ir išgydoma liga. Nuo 2000 m. Pasaulinės pastangos kovoti su tuberkulioze išgelbėjo maždaug 63 milijonus gyvybių.
2021 m. Pasaulinės tuberkuliozės dienos tema – „Laikrodis tiksi“ – suprantama, kad pasauliui trūksta laiko veikti pagal pasaulinių lyderių prisiimtus įsipareigojimus nutraukti tuberkuliozę. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, dėl kurios kilo pavojus tuberkuliozės pažangai, ir siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis prevencija ir priežiūra, atsižvelgiant į PSO siekį pasiekti visuotinę sveikatos apsaugą.
Tuberkuliozės plitimas
TB – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos – Mycobacterium tuberculosis (toliau – TM). Infekcijos šaltinis – asmuo, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir oro lašeliniu būdu skleidžiantis į aplinką tuberkuliozės sukėlėjus. Tokie ligoniai, kurių išskyrose randama ligos sukėlėjų, vadinami sergančiaisiais atvira TB. Mikobakterijos yra atsparios karščiui, šalčiui, spiritui, tačiau jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams.
TB plinta oro lašeliniu būdu, t. y. tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo, spjaudo skreplius. Žmogus užsikrečia įkvėpęs užkrėsto TM oro. Užtenka vos kelių TM. Būnant blogai vėdinamose patalpose, susibūrimų vietose tikimybė užsikrėsti didėja. TB neplinta per stalo įrankius, tualetą, sveikinantis. Tačiau ne visi žmonės, į kurių organizmą patenka TB sukėlėjų (mikobakterijų), suserga tuberkulioze. Daugumos žmonių imuninė sistema sugeba sukėlėjus išlaikyti neaktyvios „miegančios“ būsenos. Tačiau susilpnėjus imuninei sistemai (pvz., užsikrėtus ŽIV), tuberkuliozės mikobakterijos gali pradėti daugintis ir žmogus gali susirgti tuberkulioze. Tikimybė susirgti TB padidėja, kai žmogus yra užsikrėtęs ŽIV, kai serga lėtinėmis ligomis, esant nevisavertei mitybai ir kitoms imunitetą slopinančioms būklėms.
Skirtumas tarp žmogaus, užsikrėtusio TB, ir žmogaus, sergančio TB
Užsikrėtę TB asmenys savo organizme turi TB mikrobą (tuberkuliozės mikobakteriją – TM), bet jis nėra aktyvus ir nesukelia ligos. Nėra jokių TB ligos požymių ir toks žmogus neplatina ligos sukėlėjų.
Susirgti TB daug didesnę riziką turi asmenys, kurių pažeista imuninė sistema: didžiausia rizika – infekuotiems ŽIV, mažesnė – sergantiems diabetu, vartojantiems imunosupresantus bei piktnaudžiaujantiems alkoholiu, rūkantiems ar nevisavertiškai besimaitinantiems. Tais atvejais, kai žmogaus imuninė sistema susilpnėja iki tokios ribos, kai nebeišgali kovoti su infekcijų sukėlėjais, TB mikobakterijos pradeda daugintis organizme ir žmogus suserga tuberkulioze, atsiranda TB ligos simptomai.
Tuberkuliozės simptomai
Tuberkuliozės simptomai priklauso nuo pažeisto organo. TB bakterija dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Plaučių TB pasireiškia šiais simptomais:
Esant imunodeficitinei būklei, labai svarbu pacientui stebėti savo sveikatos būklę. Pastebėjus išvardytus simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę arba išrašys siuntimą pas kitos srities specialistą. Atvira TB sergantis ligonis per metus gali užkrėsti tuberkulioze 10–15 žmonių. PSO duomenimis, tinkamai negydant TB maždaug du trečdaliai sergančiųjų mirs nuo šios ligos.
Tuberkuliozės profilaktika
Vakcinacija nuo TB.
BCG (Bacilles Calmette Guerin) vakcina skirta tuberkuliozės profilaktikai. PSO duomenimis, visiško imuniteto BCG vakcinacija neužtikrina ir neapsaugo nuo užsikrėtimo TM ar ligos, ypač suaugusiųjų. Tačiau įrodyta, kad BCG vakcinacija 80 proc. pirmųjų gyvenimo metų vaikus apsaugos nuo susirgimo sunkiomis ligos formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze ir kt.) bei sumažina galimų komplikacijų riziką iki 20 proc.
PSO rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Perinataliniu būdu užkrėstų ŽIV vaikų vakcinuoti BCG vakcina PSO nerekomenduoja2 . Lietuvoje naujagimiai vakcinuojami gimdymo namuose pirmosiomis gimimo dienomis, bet ne anksčiau kaip praėjus 12 valandų po gimimo. Neskiepytas vaikas priskiriamas rizikos grupei.
Asmeninė bei patalpų apsauga.
TM platinimo tikimybė sumažėja, jeigu atvira plaučių tuberkulioze sergantis ligonis dėvi medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengia burną, nosį, nespjaudo ant grindų, dažnai plauna rankas ar naudoja rankų antiseptiką. Kaukės sulaiko sergančiųjų iškvepiamame ore esančius tuberkuliozės sukėlėjus. Pakartotinai kaukės nenaudojamos. Sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems paslaugas sergantiems TB, rekomenduojama dėvėti respiratorius, apsaugančius nuo TM užkrėsto oro įkvėpimo.
Aplinkos kontrolė, t. y. patalpos, kuriose būna atvira TB sergantis ligonis, turėtų būti nuolat valomos ir vėdinamos. Mechaninė patalpų ventiliacija užtikrina oro cirkuliaciją, oro valymas naudojant oro dalelių filtrus sumažina TB perdavimo riziką. Naudojamos UV sistemos patalpos viduje naikina TB sukėlėjus.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos
specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
