Šiaulių kraštas visuomet gyveno tikrai aktyvų kultūrinį gyvenimą. Be to, čia gimė ir daug talentingų kūrėjų – nuo žinomų rašytojų, režisierių iki jau pripažintų fotografų. Vienas pastarųjų – žurnalistas ir fotografas Aleksandras Ostašenkovas, jau penktą dešimtmetį fotoaparatu įamžinantis įvairias akimirkas. Kaip ir kada prasidėjo jo meilė fotografijai? Fotomenininkas pasakoja apie viso to pradžią, kūrybą ir įkvėpimą.
„Fotografija į mano gyvenimą atėjo kiek vėliau. Prieš ją dar buvo kinas, kuriuo aš susidomėjau, kai mano broliui per gimtadienį padovanojo kino kamerą. Matydamas visą veiksmą – kaip ryškinama, fiksuojama, plaunama ir ant sienos žiūrima į tuos judančius vaizdus, negalėjau atsistebėti ir pamažu pradėjau svajoti apie nuosavą kino kamerą. Ir ta svajonė išsipildė“, – pokalbį pradeda A. Ostašenkovas.
Pradėti paskatino brolis
Tiesa, kol įsigijo kino kamerą, kaip pats fotografas sako, teko nemažai pasistengti – per vasaros atostogas ir braškes ravėti, ir keletą rinktų monetų parduoti: „Sukrapštęs reikiamą sumą, komiso parduotuvėje nusipirkau padėvėtą kino kamerą, tačiau kino gamyba truko neilgai. Šiek tiek vėliau visai atsitiktinai tarp tėčio daiktų radau tokį fotoaparatą ir ėmiau fotografuoti. Rimčiau tuo užsiimti pradėjau kartu su broliu. Galima sakyti, kad jis viskam ir davė pradžią“, – pasakoja A. Ostašenkovas.
Fotografas jau yra surengęs 94 personalines parodas ir dalyvavęs daugiau nei 180 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. O ką jau kalbėti apie dešimtis skirtingos tematikos fotografijų knygų ir albumų! Iš kur kūrėjas semiasi tiek įkvėpimo? Pasak A. Ostašenkovo, kūrybinis įkvėpimas yra gyvenimas, todėl kiekvienas kūrėjas jį turi gyventi, ir tai daryti ne bet kaip.
„Gyventi – tai ne pro langą žiūrėti, reikia gebėti gyventi gyvenimą, nes jis – dovana. Paprasčiausiai jį reikia jausti, stebėti save jame ir daryti išvadas. Jaunystėje gyvenimo pabaiga atrodo toli, o kartais netgi nereali, bet kuo ilgiau gyveni, imi ir supranti, kad viskas yra laikina. Pavyzdžiui, būna, atsisėdu prie tekančios upės ir mintys ima šokinėti iš atminties stalčių – sugrįžta prisiminimai, kadaise sutikti žmonių veidai ir jų gyvenimai. Taigi, man įkvėpimas yra būtis ir akimirkos joje“, – mintimis dalijasi fotografas.
Tarytum ritualas
Vieni fotografai įamžina akimirkas veidrodiniais fotoaparatais, o kiti – nevengia to daryti ir mobiliuoju telefonu. A. Ostašenkovas vis dar fotografuoja juostiniu fotoaparatu.
„Juostinė fotografija yra visai kas kita, tai lyg ritualas. Tik įsijautęs į tylą, būtį ir tave supančią aplinką pajunti būtinybę paspausti užrakto mygtuką“, – sako fotografas. Jis neslepia, kad kartais tam, kad nufotografuotum ir gautum tą vienintelį negatyvą, tenka išeikvoti nemažai energijos, įdėti daug pastangų, o tai ir yra fotografijos meno esmė.
Projektą „Aktuali kultūra“ įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esinvesticijos.lt ir www.lrkm.lt.
Vytauto Ruškio nuotr.
