Vaismedžiai ne tik sodo puošmena. Tad labai svarbu parinkti tinkamą metą jų sodinimui. Šįkart pakalbėkime apie trešnių sodinimą, auginimą, priežiūrą.
Ankstyviausios uogos
Pavasarį trešnių medžiai aplimpa daugybe baltų žiedų, o vėliau subrandina gausų uogų derlių. Soduose auginamos trešnės išvestos iš laukinių trešnių. Didžiuliai trešnių medžiai dar neseniai augo daugelyje Europos ir Vakarų Azijos šalių.
Lietuvoje trešnės auginamos jau senokai, nors klimato sąlygos auginti trešnes, ypač lepesnių veislių, Lietuvoje nėra labai palankios. Dauguma sodininkų mėgėjų džiaugiasi savo soduose užaugintu derliumi. Tačiau trešnių derlius vienais metais gali būti gausenis, o kitais ženkliai mažesnis. Tam įtakos turi ir trešnių auginimas ir tinkama trešnių priežiūra. Sode augančioms trešnėms reikia daug erdvės.
Sodininkai augina ir vidutinio dydžio trešnes. Beveik visos Europos soduose augančios trešnės apdulkina viena kitą, o ne apsidulkina pačios, todėl soduose patariama auginti mažiausiai dvi trešnes. Trešnės, priklausomai nuo jų rūšies, uogas sunokina birželio pabaigoje-rugpjūčio mėnesiais.
Trešnių sodinimas
Kokios bebūtų uogos, jeigu norime, kad užaugtų didelės ir skanios, reikia pradėti nuo gero daigo. Perkant sodinuką reikia žiūrėti, kad nebūtų apdžiūvusios šaknys. Trešnes geriau sodinti, kaip ir visus kaulavaisius pavasarį, jei rudenį nusipirkote sodinuką, rekomenduojama jį prikasti, o pasodinti pavasarį.
Geografiniu požiūriu Lietuvoje trešnėms tinkamiausi yra Pajūrio ir Žemaičių aukštumų rajonai. Čia žiemos šiek tiek švelnesnės, o vasaros vėsesnės negu likusioje šalies dalyje. Trešnių derlius taip pat labai priklauso nuo orų žydėjimo metu. Nuo -2 iki -5 laipsnių šalnos gali sumažinti arba visiškai sunaikinti derlių.
Trešnių sodinimui reikėtų parinkti pakilaus reljefo lauką su nedideliu nuolydžiu. Tokiame lauke vaismedžiams būna palankesnis mikroklimatas (šiek tiek aukštesnė temperatūra žiemos ar šalnų metu), geriau cirkuliuoja oras, lengviau pasiekti, kad dirvos paviršiuje nesikauptų vanduo. Trešnes reikia auginti saulėtoje vietoje.
Dirvožemio požiūriu tinkamiausi yra lengvesni priemoliai ir priesmėliai ant priemolių. Jeigu pas jus dirvožemis šlapias arba sunkiojo molio, tuomet jums palankiau auginti obuolius, kriaušes ar slyvas. Tačiau jeigu vis dėlto tokiame dirvožemyje auginsite trešnes, pasirūpinkite, kad būtų geras dirvožemio drėgmės režimas ir pakankama aeracija. Dirvožemio reakcija turėtų būti artima neutraliai. Dėl virš dirvožemio iškilusių šaknų, vasarą jas reikia dažniau laistyti, nei kitus didžiuosius medžius.
Kokias veisles pasirinkti?
Veislių pasirinkimo klausimas visuomet sukelia daug diskusijų. Nėra idealių veislių, kurios padėtų išspręsti visus auginimo metu kylančius keblumus. Dauguma geriausiųjų, užsienyje sukurtų trešnių veislių, kurių vaisiai stambūs, skanūs ir transportabilūs, Lietuvoje šaltų žiemų metu gali pašalti arba visai iššalti. Tradiciniuose trešnių auginimo kraštuose vyrauja švelnios žiemos, tad selekcininkai daug dėmesio ištvermingumui neskiria. Galima pasidžiaugti, kad turime gerų lietuviškų veislių, kurios labiau pritaikytos mūsų klimato sąlygoms (Jurgita, Mindaugė). Galima rinktis ir atsparesnes, svetur sukurtas veisles (Stela, Lapins, Sunburst ir kt.). Reikia nepamiršti, kad dauguma trešnių veislių yra kryžmadulkės. Norint sulaukti derliaus, reikia auginti bent dvi, o dar geriau tris keturias trešnių veisles.
Dauguma jų žiemą yra nepakankamai ištvermingos. Trešnių veislės skiriasi pagal sunokimo laiką: ankstyvosios (Rivan) prisirpsta birželio pirmoje pusėje, vėlyvosios (Hedelfinger, Franc Josif, Regina) baigia nokti liepos pabaigoje. Tad trešnių mėgėjai šviežiais vaisiais gali džiaugtis beveik du mėnesius.
Genėjimas
Trešnių beveik nereikėtų genėti, nes šie vaismedžiai užaugina platų ir pakankamai retą šakų vainiką, todėl tereikia išpjauti nudžiūvusias šakeles. Žinoma jei jūsų trešnė ne aukštaūgė, nes aukštaūgės trešnės natūraliai gali užaugti netgi iki 15-32 metrų. Tad, genėjimas neišvengiamas…
Jaunos trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunama tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5-6 metų, kada vaismedžiai pradeda gausiai derėti, vainikai retinami, taip pat trumpinamos šakos, kad augtų daugiau jaunų šakų.
Trešnių viršūnė šalinama jau 2-3 metais. Jeigu tai nebuvo padaryta laiku, viršūnes galima pjauti ir suaugusiems. Trešnių šoninės šakos geriau šakojasi negu vyšnių ir jas trumpinti galima panašiai kaip obelų.
Trešnių tinkamiausias genėjimo laikas yra po žydėjimo arba liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šituo laiku geriau gyja nugenėtų medžių žaizdos ir jos mažiau sakuoja negu nugenėtos pavasarį, be to, genint vasarą, jos mažiausiai užsikrečia žievės ir medienos ligomis.
Trešnių ligos ir kenkėjai
Be šaltų žiemų ir šalnų žydėjimo metu auginantiems trešnes žalos gali pridaryti du iš pirmo žvilgsnio nekalti dalykai, tai yra lietus ir paukščiai (dažniausiai varnėnai). Paukščių daroma žala gali būti didelė, tačiau apsisaugoti nuo jų galima. Paukščiai labiau mėgsta tamsiai raudonas trešnes.
Trešnių trūkinėjimo išvengti padeda specialios priedangos nuo lietaus. Žinoma, jas įrengti patogiau kuomet trešnės žemaūgės, kur vaismedžių aukštis siekia 3-3,5 m.
Norint, kad užaugtų stambūs vaisiai, dirvoje turi būti pakankamai drėgna, tačiau lietus vaisiams nokstant yra pražūtingas. Po gausesnio lietaus, ypač esant šiltam orui, vaisiai sutrūkinėja.
Priedangų nuo lietaus sistema paprastai gali būti derinama su tinklais apsaugai nuo paukščių. Tinklus galima dengti ir tiesiog ant vaismedžių. Svarbu parinkti tinkamus matmenis: vaismedžiai turi būti uždengti iki pat žemės, kad paukščiai nepalįstų po tinklais. Apsaugai nuo paukščių tinklus pakanka uždėti pakraščiuose palei priedangų perimetrą. Nuo sparnuočių galima gintis ir kitomis priemonėmis (garsinėmis patrankomis, išgąsdintų paukščių balsus skleidžiančiais garso įrašais, plėšriųjų paukščių išvaizdos aitvarais), tačiau kokybiškos tinklo priedangos apsaugo geriausiai.
Nors trešnių sunokimui reikia 8-10 valandų tiesioginių saulės spindulių kasdien. Reikėtų žinoti, kad didelių karščių trešnės taip pat nepakelia, nes aukšta temperatūra ir didelė drėgmė skatina ligų atsiradimą. Trešnių kenkėjų ir ligų paplitimas bei sąveika labiausiai priklauso nuo trešnių auginimo vietovės. Esant rimtam pavojui, būtina vaismedžius purkšti. Vieno medžio „užkratas“ gali pasmerkti visą sodą, nes lervos valgo vaisius ir taip plinta nuo medžio prie medžio. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių kenkėjų yra amaras ir strypeliai, kurie sukelia nedidelę žalą, tačiau tai būtina kontroliuoti. Galima susidurti su tradicinėmis ligomis bei kenkėjais. Nuo jų esamos heminės augalų apsaugos priemonės yra pakankamai efektyvios. Svarbu laiku atpažinti žaladarius ir pritaikyti tinkamas.
Taip pat kruopščiai nuvalykite pažeistus žiedus, vaisius, lapus. Nepalikite lapų ar senų vaisių ant žemės.
Šlapiomis ir šaltomis žiemomis galima susidurti su bakterijomis, kurios gali nužudyti medį. Drėgnose vietose atsirandantys puviniai sunaikina žiedus ir vaisius. Todėl, purškimas vėlgi yra būtinas.
Kaip ir daugelis kitų vaismedžių, taip ir teršnės augimo laikotarpiu turi būti gausiai palaistomos bent vieną kartą per savaitę.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
