Karantinas palietė visas gyvenimo sritis, taip pat ir pagalbą į krizę patekusioms šeimoms bei jose augantiems vaikams. Kiekviena šeima turi teisę gauti pagalbą, kai ji yra būtina, nelaukiant, kada baigsis šiandien susiklosčiusi situacija.
Iššūkiai, dirbant su šeimomis, karantino metu
Todėl Mobiliosios komandos (MK), net ir karantino metu, stengiasi užtikrinti šeimoms pagalbą dirbdamos nuotoliniu būdu, t. y. šeimas konsultuodamos telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip dirba ir Telšių apskrities MK. Pasak MK specialisčių, tai nauji iššūkiai ir galimybės tiek MK, tiek pačioms šeimoms.
,,Pagrindinis iššūkis tai, kad teikiant pagalbą į krizę patekusiai šeimai, tai galime daryti tik nuotoliniu būdu – bendraudami telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tai apsunkina pagalbos šeimai procesą, kadangi mums, kaip specialistams, labai sunku įvertinti realią situaciją, nes nematome žmogaus, jo aplinkos. Bendraujant telefonu sunku suprasti, ar žmogus tikrai tave girdi ir supranta, ar nėra nusišalinęs, ar girdi tai, ką norima pasakyti“, – teigia Telšių apskrities MK specialistė Danutė Novikova.
„Daugelis mūsų šeimų, su kuriomis dirbame, neturi išmaniųjų telefonų, interneto, todėl teikiant intensyvią pagalbą į krizę patekusiai šeimai ir vaikui, reikia tenkintis tuo ryšiu, kokį turi klientas ir tenkintis dažniausiai tik telefoniniais pokalbiais. Ne visiems žmonėms lengva bendrauti ir atsiverti bendraujant telefonu, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Buvo atvejis, kad priklausomas nuo alkoholio klientas, bendraujant telefonu pripažino, kad jam netiesiogiai bendrauti ir kalbėti apie savo problemas yra lengviau“, – tokiomis įžvalgomis apie Telšių apskrities MK darbą karantino metu dalinasi Telšių apskrities MK specialistė Genovaitė Kuzminskienė.
„Didelis iššūkis priimant MK pagalbą šiuo metu kyla šeimoms, kadangi joms tenka bendrauti tik telefonu ir kartais su visai jiems nepažįstamais žmonėmis, nes su kai kuriomis šeimomis mes net nespėjome susipažinti gyvai, todėl tenka „susipažinti“ tik telefonu. O žmonės juk su mumis turi dalintis labai jiems jautriais dalykais, kas tikrai nėra lengva ir ne kiekvienas nori tai daryti, ypač telefonu“, – teigia Telšių apskrities MK specialistė Vidmantė Škiliovienė.
„Manau, kad darbas karantino metu yra iššūkis ir mums, kaip specialistams, nes reikia keisti savo darbo metodus, pagalvoti apie kitokias darbo formas, kaip padėti šeimoms ir esant tokiai situacijai, kai šeimos negali tiesiogiai pasinaudoti visomis reikalingomis paslaugomis, atrasti reikiamus būdus, kaip motyvuoti šeimas priimti pagalbą“, – įžvalgomis dalinasi Telšių apskrities MK specialistė Loreta Zakarauskienė.
Šeimos pasiryžimas pasiekti pokyčio
„Karantinas ar ne, šeimos, kurios iš tikrųjų pasiryžusios siekti pokyčio, noriai bendrauja telefonu ir priima tą pagalbą, kurią mes jiems siūlome. Konsultuojant šeimą, aišku, palaikome ją emociškai, stengiamės padėti atrasti vidines stiprybes, drąsiname, skatiname pasitikėjimą savimi ir suvokimą, kad pats žmogus tikrai gali įveikti jam iškilusius sunkumus, jei jis yra pasirengęs veikti ir siekti kažkokių pokyčių savo gyvenime. Aišku, kai nematai žmogaus akių, kūno kalbos, sunkiau įžvelgti jo tikrąjį norą keistis į gerą, tačiau po kelių pokalbių jau pradedi atskirti ar klientas manipuliuoja, ar sako tiesą“, – apie darbo subtilybes karantino metu pasakoja Telšių apskrities MK specialistė G. Kuzminskienė.
Reikia padrąsinti ir sustiprinti
„Kalbant apie priklausomybės alkoholiu paveiktus klientus būna atvejų, kad klientas pats paskambina, prašo informacijos ir pagalbos tarpininkauti susisiekiant su kitomis įstaigomis. Stengiamės tokius klientus padrąsinti ir palaikyti, negailime ir pagyrimo žodžių. Klientą pozityviai veikia informacija ir apie tai, kad po karantino pagalba bus pratęsta ir su juo susisieksime bei pagal poreikį bendrausime jo gyvenamojoje vietoje. Svarbu, kad teikiant pagalbą, būtų telkiami ne tik vidiniai žmogaus resursai, bet labai reikšminga ir socialinių partnerių pagalba, t. y. pagalba iš psichikos sveikatos centrų, psichologų. Karantino laikotarpiu nėra galimybės gydytis ilgalaikėje reabilitacijos, Minesotos programose, nes jų veikla sustabdyta. Džiaugiamės, kad priklausomi asmenys, bent jau mūsų apskrityje, gali gauti konsultacijas nuotoliniu būdu iš juos gydančių gydytojų, psichologų. Esame dėkingi Žemaitijos psichikos sveikatos centro psichiatrams, psichologams, kad nepalieka vienų klientų ir teikia jiems reikiamą pagalbą. Nes tik bendradarbiaudami galime pasiekti pokyčių ir padėti šeimai įveikti susidariusią krizę“, – sako G. Kuzminskienė.
Sunkiausia nuotoliniu būdu bendrauti su vaikais
„Bendravimas su vaikais, augančiais krizę išgyvenančiose šeimose, karantino metu tapo dar sudėtingesnis procesas. Jei anksčiau atrasti su vaikais ryšį padėdavo žaislai arba užsiėmimas jų mėgstama veikla kartu, tai dabar tokių galimybių neturime. Be to, bendraujant su vaikais, tiesioginis kontaktas yra ypač svarbus, nes vaikai nelabai linkę bendrauti su žmogumi, kurio nemato. Kadangi naudotis vaizdo konferencijomis dažna mūsų šeima neturi galimybių, tai ir su vaikais tenka bendrauti tik telefonu. Tokiu atveju labai sunku išlaikyti jų dėmesį“, – sako V. Škiliovienė.
Pokalbiams reikia didelės empatijos
„Nors ir atrodys keistai, tačiau pastaruoju metu su žmogumi galime ilgiau bendrauti, nei įprastai (jei jis pats to nori), net kelias valandas – tokios prabangos suteikti anksčiau negalėjome, nes daug laiko praleisdavome kelyje, vykdamos į šeimų gyvenamąją vietą. Šiuo metu klientai dėkoja, nes teigia, kad bent taip randa paguodos, yra išklausyti. Pakalbėjus valandą, darosi lengviau. „Tave girdi ir supranta kitame ragelio gale, o dar kai žinai, su kuo kalbi, yra lengviau“, – taip teigė klientas, nes su juo darbą pradėjome prieš karantiną ir spėjome susipažinti“, – sako L. Zakarauskienė.
„Šio laikotarpio privalumas tas, kaip ir minėjo mano kolegė, kad šiuo metu atsirado galimybė žmonėms, su kuriais dirbame, skirti daugiau laiko. Turime galimybę prisitaikyti prie jų poreikių, bendravimo ypatumų. Galime net susiskambinti su jais keletą kartų per dieną, jei toks poreikis yra“, – jai pritaria D. Novikova.
Ko išmokė darbas karantino sąlygomis?
„Dirbame su viena jauna mama, kuri bėga nuo specialistų, sunkiai priima pagalbą, o dabar vienintelis pagalbos būdas – konsultacijos telefonu. Paraginome ją su MK pabendrauti kasdien, sutartu laiku bent trumpai. Moteris po kelių pokalbių pradėjo „šilčiau“ bendrauti – daugiau pasakoti apie save, pokalbiai darėsi vis ilgesni, ji pradėjo bendrauti su kitais specialistais mums tarpininkaujant. Moteris džiaugėsi, kad pati užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, pas šeimos gydytoją, priklausomybių konsultantą, nusipirko reikiamų vaistų, pagamina maisto ir susitvarko buitį. Einame pirmyn mažais žingsneliais bendro tikslo link, kad ir kiek laiko beprireiktų, kol ji susigrąžins savo vaiką, kuriam šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa. Sunkiausia šiuo metu yra tai, kad priklausomybių ligų centrai tik tęsia pradėtas konsultacijas, naujų klientų nepriima. Pasisekė tiems klientams, kurie kažkada anksčiau kreipėsi į specialistus ir juos gydytojai žino, atsimena, tuomet ir psichologų konsultacijų telefonu paskiria net daugiau nei įprastai, jei reikia ir kelis kartus per savaitę“, – sako L. Zakarauskienė.
„Karantinas mus išmokė naujų darbo metodų tiek su šeimomis, tiek su mūsų socialiniais partneriais, kurie irgi teikia pagalbą. Tenka visiems prisitaikyti prie esamos situacijos ir iš jos gauti geriausią rezultatą, kokį tik galime“, – jai pritaria V. Škiliovienė.
Liko kas svarbu
Per karantiną atsisijojo tikri ir reikšmingi dalykai: kas svarbu, o kas – nelabai
„Su klientais aptariame, kas šiandien tau svarbu? Kas tau gyvenime svarbu? Egzistencinių klausimų tema anksčiau retai tekdavo kalbėti. Taip pat pateikiame naujausią informaciją apie atsirandančias galimybes dėl pagalbos telefonu – ypač tokios deficitinės – psichologo konsultacijų, kurios mobilizavus visas Lietuvos pajėgas, tikrai nemenkos, juk psichologo konsultacijų tekdavo laukti net po kelis mėnesius, o dabar kažkaip tai sklandžiau vyksta. Esame dėkingi Žemaitijos psichikos sveikatos centro, Mažeikių psichinės sveikatos centro darbuotojams, gydytojams, psichologams, kurie puikiai organizuoja ir teikia reikalingą pagalbą mūsų klientams. Šiuo laikotarpiu mums svarbus priklausomybių konsultantų, priklausančių Priklausomybių ligų asociacijai indėlis“, – sako L. Zakarauskienė.
Didelis iššūkis MK specialistams
„Krizėje esančių šeimų konsultavimas ir pagalba joms sudėtingas dalykas, o darbas su šeimomis nuotoliniu būdu, jį dar apsunkina, ypač, kai šeimos ir patys MK specialistai buvo pripratę bendrauti gyvai, kai buvo galima įvertinti visumą, o ne tik žmogaus balsą. Aišku, nemažai dalykų MK specialistai gali spręsti ir iš balso, bendravimo būdo, bet jiems nėra galimybės matyti visumos. Žmonės dažnai linkę slėptis (ypač, kai susiduria su sunkumais) ir kai kurių dalykų nepasakyti, o tai ypač lengva, kai bendrauji telefonu, nes telefoninis pokalbis atrodo mažiau įpareigojantis, leidžia išlaikyti atstumą. Nors gyvename technologijų pažangos laikotarpiu, tačiau dažnai šeimos, su kuriomis dirba MK specialistai, neturi galimybės bendrauti vaizdo pokalbių pagalba, todėl MK specialistams dažnai reikia pasikliauti tik tuo, ką jie girdi telefoninio pokalbio metu. Kitas dalykas, jog šeimos, kurios gauna MK pagalbą, dažniausiai tikisi kažkokių realių ir apčiuopiamų dalykų, o gauna tik pokalbį ir palaikymą, kurio dažnai gal net neįvertina. Nemažai daliai šeimų yra būtinas ,,fizinis“ palydėjimas, kad jos gautų reikalingas paslaugas ir pagalbą (palydėti iki Psichikos sveikatos centro ir pan.), o šiuo metu to užtikrinti nėra galimybės. Apskritai paslaugų žmonėms prieinamumas šiuo metu tapo sudėtingesnis, todėl tai apsunkina ir patį pagalbos procesą, prailgėja laiko tarpas, per kurį pasiekiami tam tikri pokyčiai. Dėl to patiems MK specialistams jų darbas gali kelti ir tam tikrą įtampą, dėl to, kad jie negali padaryti ir duoti viso to, ką galbūt galėtų ne karantino laikotarpiu“, – sako Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyresnioji patarėja Gintarė Noliūtė.
Silva ŠIMKEVIČIENĖ
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius Šiaulių apskrityje
Asociatyvi nuotr.
