Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje kilo nemažai aistrų bei klausimų dėl savivaldybės turto nuomos, į kuriuos vos spėjo atsakinėti Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys.
Ar reikalingas nepriklausomas turto vertintojas?
Tarybos nariai svarstė, ar išnuomojant savivaldybės turtą dėl nuomos dydžio nustatymo reikėtų kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, ar nuompinigių dydį patogiau būtų apskaičiuoti nustatytomis formulėmis. Pasak A. Budrio, pasitelkiant turto vertintojo paslaugas, būtų sugaišta nemažai laiko, taip pat išleista lėšų. Turto pagerinimas fiksuojamas savivaldybės buhalterijoje, tad prireikus jį išnuomoti užtektų pasitelkti nustatytas formules. Savivaldybė jau yra išnuomojusi apie 50 objektų, kasmet sudaroma 10-15 nuomos sutarčių, tad jeigu visoms joms sudaryti reikėtų turto vertintojo, būtų sugaištama nemažai laiko.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybė yra žiedinė, išsidėsčiusi apie Šiaulių miestą, tad registro centro duomenys gali fiksuoti iškreiptą situaciją apie turtą. Tokia situacija jau yra Kurtuvėnų regione su žemės ūkio paskirties žeme – žmonės už žemę mokesčius moka didelius, o ji nėra tokia ir skalsi. Panaši situacija yra Gilvyčiuose, Šakynos link. Kol savivaldybė sumažina kainas, praeina pusė metų“,- sakė Tarybos narys V. Motiejūnas, linkdamas link to, kad turto nuomos vertę vertintų nepriklausomas vertintojas.
Pasak Tarybos nario K. Lukšo, jeigu savivaldybė nutars turtą nuomoti pagal abu variantus – pagal formulę ir su vertintoju, jau bus sudaryta konfliktinė situacija: „Kas nuspręs, kad Jonui turtas būtų nuomojamas pagal formulę, o Petrui – su turto vertintoju?“
Buvo nutarta palikti abu variantus nuompinigių dydžiui apskaičiuoti – nuompinigiai bus apskaičiuojami pagal formulę, o išskirtiniais atvejais bus pasitelktas nepriklausomas turto vertintojas. Beje, kokiu būdu apskaičiuoti nuompinigių dydį spręs Taryba.
Socialinių būstų nuomininkams – geresni laikai
Kaip žinia, savivaldybės nuomojamuose socialiniuose būstuose gyvena nepasiturintys, mažas pajamas gaunantys rajono gyventojai. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavyzdinę socialinių būstų nuomos sutartį, keičiasi šių būstų nuomos tvarka. Savivaldybės internetiniame puslapyje bus paviešintos pavardės ir eilės numerį asmenų, laukiančių socialinio būsto. Nuomos sutartį įregistruoti per 15 darbo dienų privalo nuomotojas – savivaldybė.
Kartą per pusmetį nuomotojas turi patikrinti nuomojamo socialinio būsto būklę, prieš tai apie vizitą pranešęs nuomininkui prieš tris dienas (galbūt todėl, kad spėtų susitvarkyti?). Nuomotojas, šiuo atveju savivaldybė, taip pat turi domėtis, kaip mokami nuomos ir komunaliniai mokesčiai, informuoti nuomininką apie jam galimas suteikti lengvatas, pašalpas.
Beje, jeigu socialiniam būstui prireikia kapitalinio remonto, jį savo lėšomis turi atlikti nuomotojas – savivaldybė, o jeigu remonto metu bute negali gyventi nuomininkai, jiems savivaldybė turi surasti kitas patalpas ir apmokėti persikraustymo išlaidas. Ir čia dar ne visi socialinio būsto „navarotai“. Štai, kad nuomininkas žinotų, kaip elgtis daugiabučio namo viešose erdvėse, nuomotojas jam prie nuomos sutarties dar turi pridėti ir atspausdintus šio namo įstatus. Tad kas belieka nuomininkui? Mokėti nedidelę socialinio būsto nuomą bei mokesčius. Jeigu jų nemokės, bus skaičiuojami delspinigiai. Tarybos narių nuomone, šie socialinių būstų gyventojų delspinigiai – tik pasipelnymas antstoliams. Turbūt daugelis po tokių pataisų norėtų gyventi socialiniame būste – tau padaromas remontas, pasirūpinama, kur gyvensi remonto metu, nemokamai perkrausto…
Ar ne per brangiai nuomojamas turtas?
Tarybos nariams klausimų sukėlė VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“ noras išsinuomoti pusrūsio patalpas buvusioje poliklinikoje už 66 eurus per mėnesį. Pasak Tarybos narės I. Venciuvienės, tai yra žymiai per brangu už patalpą be langų. Buvo net siūloma, kad šį viešoji įstaiga prašytų Tarybos atleisti ją nuo nuomos mokesčio. „Šį viešoji įstaiga aktyviai veikia visoje Lietuvoje, nori kuo greičiau pradėti vykdyti savo projektus ir prašo kuo greičiau jiems išnuomoti šias patalpas, jie patys pasiūlė kainą – 1 eurą už kvadratinį metrą – tokią moka visoje Lietuvoje“,- politikų aistras tramdė A. Budrys.
Po diskusijų buvo nutartą patalpas išnuomoti jų pageidaujančiai viešajai įstaigai. Teisingai, negi atsisakysi siūlomų pinigų? Tik politikams pasidarė įdomu, pagal kokią formulę apskaičiuota šių patalpų nuoma.
Agnė Dapkutė
