15 metų – beveik tiek laiko Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kurio metu atnaujinta šimtai gyvenamųjų namų. Padidintas jų energinis efektyvumas, akį glosto pasikeitusi išorė, tačiau ar išaugo butų vertė ir gyvenimo juose kokybė?
Specialistai pastebi, kad dabartinis renovacijos suvokimas yra ydingas. Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Renovacija – apgalvota investicija
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad požiūris į būsto renovaciją Lietuvoje vis dar labai siauras: nepagalvojama apie modernius, inovatyvius sprendimus, kurie renovaciją paverstų investicija ir padidintų ne tik energinį būsto efektyvumą, bet ir jo vertę.
„Svarbu suprasti, kad namo atnaujinimas nėra vien tik išvaizdos pagerinimas ar sienų spalvos pakeitimas: pirmiausia tai – modernūs inžineriniai sprendimai, padedantys taupyti energiją, operatyviai vesti suvartojamų resursų apskaitą, ją stebėti“, – sako M. Statulevičius.
Protingų namų ekspertai antrina – inžinerinių sistemų atnaujinimas yra vienas svarbiausių renovacijos aspektų.
„Jei kalbame apie daugiabučių renovaciją, reikia priartėti prie esmės: kosmetinis remontas ir užsandarintos sienos nėra tinkamas namo atnaujinimas. Prioritetas turi būti teikiamas visapusei renovacijai, ventiliacijos ir šildymo sistemų atnaujinimui bei protingam jų valdymui“, – sako jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas Vaidotas Bijūnas.
Kaip gyventume protingame daugiabutyje?
Jei po renovacijos daugiabutis virstų protingu namu, gyventojai daugiau patogumų patirtų jau prie įvažiavimo į kiemą. Įdiegus protingų namų sprendimus, galima tikėtis įvairiausių funkcijų, pavyzdžiui, kiemo užkardas gali pasikelti automatiškai, nuskaičius automobilio numerius. Sugrįžus po darbo termoreguliacinė sistema bute iš taupymo režimo automatiškai gali persijungti į komfortiškiausią namų temperatūrą – tokią, kokią pats gyventojas nusistatytų iš anksto.
Buto duris protingame name galima atrakinti be rakto: pakanka piršto antspaudo arba veido atpažinimo funkcijos. Taip pat sistema į mobiliuosius būsto savininkų įrenginius gali siųsti pranešimus apie namuose esančius šeimos narius, pavyzdžiui, informuoti tėvus apie vaikų grįžimo ar išėjimo laiką.
Beje, protingas būstas anaiptol nereiškia įvairių ant sienų pritvirtintų ir interjerą gadinančių neestetiškų įrenginių ar laidų raizgalynės – protingo buto valdikliai gali atrodyti taip pat kaip ir akiai įprasti jungikliai, kurie stiliumi gali būti suderinti ir su telefonspyne.
Bendrų daugiabučio patalpų apšvietimas gali būti reguliuojamo ryškumo, automatiškai prisitaikantis prie paros meto. Be to, įdiegus protingo namo sistemą paprasta stebėti energijos suvartojimą, tiek atskiro buto, tiek bendrai viso namo: kiek suvartojama elektros energijos, išleidžiama vandens, kokie šildymo kaštai. Gyventojai savo išmaniaisiais įrenginiais bet kuriuo metu gali patikrinti energijos suvartojimo grafikus, momentinius rodmenis ir tai, kiek resursų sutaupo protingo namo sistemos.
Mitas, jog tai neįperkama
LNTPA vadovas M. Statulevičius sako, kad protingi namai gali būti labai patrauklūs jaunosios kartos gyventojams ar būsto pirkėjams, tačiau vyresniuosius vis dar sunku įtikinti, kad reikia naujovių ir kad jos gali atnešti didelę grąžą.
„Trūksta švietimo ir elementarių žinių, kas renovacijos metu namui gali būti atlikta, kokios yra realios jo atnaujinimo galimybės. Vyresnius gyventojus dažnai sunku įtikinti ryžtis remontams ar renovacijai, o ką jau kalbėti apie protingo namo sistemų diegimą. Kita vertus, galima kalbėti skaičiais: nors, neturint konkretaus projekto, sunku apskaičiuoti, kiek protingame daugiabutyje pabrangtų butas, aišku viena – ilgalaikėje perspektyvoje jis išlaikytų savo vertę“, – sako ekspertas.
„JUNG Vilnius“ atstovas kainos neslepia: JUNG KNX protingo namo įranga 100 m2 butui kainuotų nuo 30 Eur/m2. KNX yra protingo namo įrangos diegimo ir valdymo sistema, kuri suteikia galimybę sujungti visus namo prietaisus ir įrenginius į vieną tinklą, juos centralizuotai valdyti, apdoroja ir analizuoja gaunamus duomenis.
„Tikslią tokios sistemos kainą vienam butui ar namui apskaičiuoti galima tik žinant konkretų poreikį, nes tokio dalyko kaip standartizuotas protingas namas būti negali – kiekvienas namas yra protingas tiek, kiek to „proto“ reikia jo savininkui. Tai labai individualu – vienas gyventojas galbūt bus melomanas ir norės bute valdomos garso ar vaizdo sistemos, kitam užteks tik klimato, apšvietimo kontrolės, automatinių žaliuzių valdymo ir saugos funkcijų“, – kalba V. Bijūnas.
„Proto“ namuose gali būti tiek, kiek reikia
Jo minimoms pagal KNX standartą diegiamoms sistemoms reikia specialiai vedžioti elektros laidus, todėl suderinti renovaciją ir protingo namo diegimą būtų didelis privalumas. Per KNX sistemą būtų galima valdyti visas pastato sistemas: šildymą, vėdinimą, šaldymą, apšvietimą, laistymą, žaliuzes, vartus, garso ir vaizdo aparatūrą ir daugelį kitų dalykų. Svarbiausia, kad funkcijas, tokias, kokių nori gyventojas, galima pasirinkti individualiai.
„Kalbant apie daugiabučio renovaciją, reikia pabrėžti, kad protingo namo sistema yra sudaryta iš autonominių valdymo elementų, ji – kaip lego kaladėlės, galima pasirinkti reikiamas funkcijas tokias, kokių reikia. Čia nėra centrinio kompiuterio, kuris viską valdo ir jam sugedus „protingumas“ baigiasi. Be abejo, nėra būtinybės visiems gyventojams diegtis protingo namo sistemą, vieni galėtų butus rengti paprastai, su galimybe sistemą įsidiegti vėliau. Tačiau tai reikštų, kad protingų ir paprastų butų galimybės bei komforto lygis pastebimai skirsis ir, turint protingas bendrąsias erdves, tikrai norėsis to „protingumo“ ir namuose“, – sako „JUNG Vilnius“ atstovas.
Daugiau informacijos:
Elena Dumpienė
„vipcommunictions“ vyr. projektų vadovė
Mob. 8 685 535 77
El. p. elena.dumpiene@vipcommunications.lt
