Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams tenka nagrinėti ir labai jautrias istorijas, kai reikia ginti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaiko saugumą bei teisę turėti pilnavertę šeimą.
„Tenka teismuose dalyvauti civilinėse bylose, kur sprendžiamas vaiko likimas: kokioje šeimoje augs vaikas, mirus mamai ar tėvui, kai likęs vienas iš tėvų negali ar nenori rūpintis vaiku, o ir vaikas praradęs ryšį su likusiu gyvu tėvu. Mūsų rūpestis, kad vaikas patektų į jam priimtiną ir saugią aplinką, kur jis jaustų emocinį saugumą ir tikrą šeimos meilę“,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.
Situacija, kai vaikas po tėvų ištuokos gyvena su vienu iš tėvų, o su kitu ilgus metus nesimato, nepalaiko emocinio ryšio, gana dažna. Gyvendamas su vienu iš tėvų vaikas dažniausiai sulaukia pilnametystės ir pradeda savarankišką gyvenimą. Deja, ramų vaiko gyvenimą su vienu iš tėvų kartais sudrumsčia tragiški įvykiai. Mama, su kurią po tėvų ištuokos daug metų gyveno vaikas, mirė. Pagal LR Civilinį kodeksą įstatyminiu atstovu tuomet lieka tėvas. (LR CK 3.156 straipsnis: „Tėvų valdžios lygybė. 1.Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. 2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.“
Tačiau tokias situacijas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kas kartą tenka nagrinėti individualiai. Jeigu išsituokęs tėvas su vaiku pastaraisiais metais net nesimatė, nebent kartais paskambindavo (dažniausiai neblaivus), o nepilnametis nori gyventi mirusios mamos giminių šeimoje, kur jaučia meilę, rūpestį, o svarbiausia – emocinį saugumą, nes visus vaikystės metus po tėvų ištuokos artimi giminės vaiką lankė, padėjo juo rūpintis ir mylėjo. Po mamos mirties vaikas jau kelis mėnesius gyvena ne su tėvu, o giminių šeimoje. Pagal galiojančius teisės aktus įstatyminis vaiko atstovas yra tėvas, nors vaikas gyvena su giminėmis. Todėl kas kartą mamos netekusį vaiką gydymo, mokymo ir kitose įstaigose atstovauti turėtų tėvas, kuris po ištuokos su vaiko motina yra praradęs ryšius su vaiku, apie jo gyvenimą ir poreikius nieko nežino (nenori žinoti). Vaiko interesas – turėti įstatyminį atstovą, kuris tinkamai atstovautų jo interesus. Šiuo atveju logiška būtų paimti vaiką iš tėvo, tačiau pagal galiojančius teisės aktus tą būtų galima padaryti tik tada, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei. Šiuo atveju tėvas tiesioginės grėsmės vaikui nekelia, tačiau vaikas ir pats tėvas sutinka, kad vaiko interesus atitiktų ir jį tinkamai atstovautų giminių šeima.
LR Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, jog kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo biologinės šeimos yra kraštutinė priemonė apsaugant vaiką nuo tiesioginės grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.
Norint inicijuoti laikinosios globos (rūpybos) nustatymą, reikalingas teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos. Gavęs teismo leidimą, VTAS kreipiasi į savivaldybės administraciją su nurodymu nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Savivaldybės administracija nuo nurodymo dienos laikinąją globą (rūpybą) privalo nustatyti per tris darbo dienas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos. Globos (rūpybos) faktas nustatomas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos.
Pažymėtina, jog VTAS specialistai gina vaiko norą ir teisę gyventi ir gerai jaustis pilnavertėje šeimoje. Juolab, kad minimoje situacijoje ginamas nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kai motyvuotai ir argumentuotai išsako nuomonę, kodėl nenori gyventi su tėvu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai
1) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą;
,,Svarbiausia yra vaiko gerovė, pirmiausia yra vaiko interesai “,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.
Tokias situacijas, kurios apibrėžtos LR CK 3.254 straipsnyje, Vaiko globos organizavimo nuostatų 3 dalyje, kai „tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui“ tenka nagrinėti gana dažnai.
,,Tai tikrai ne pirma tokia situacija, kurią tenka nagrinėti Šiaulių apskrities VTAS specialistams. Nebūtinai vieno iš tėvų, pas kurį gyveno vaikas, mirties atveju. Yra buvę situacijų, kada nepilnametį vaiką auginantys išsituokę, kartu negyvenantys tėvai ar mamos sunkiai ar nepagydomai suserga ir negali rūpintis vaiku, išvyksta“- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.
