Šaltais ir tamsiais rudens vakarais, kai medžiai numeta lapus, o visa gamta tarsi užmiega, šiltą ugnį uždegame savo širdyse, kad ji šviestų ir šildytų mus per visą žiemą.
Daugėlių lopšelyje-darželyje įvyko ,,Žibintų šventė“. Ši šventė labai artimai susijusi su lapkričio 11 dieną švenčiama šv. Martyno diena. Šv. Martynas – IV amžiuje Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kaip jis, būdamas kareiviu, atidavė elgetai savo apsiaustą ir taip sušildė vargšą žmogų. Tad žibintų šviesa simbolizuoja vidinę žmogaus ugnį, kuria mes galime pasidalinti, atnešti jos šilumą ir šviesą ten, kur iki šios viešpatavo tamsa. Tad ir ši šventė švenčiama tamsiuoju metų laiku, lapkritį, kai visiškai mažai saulės šviesos, dažnai lyja lietūs, nesigirdi paukščių balsų, darosi liūdna. „Žibintų šventė“, tai šventė, kuri tamsiuoju metų laiku tarsi jauki švieselė pasibeldžia į pačių mažiausiųjų – vaikų – širdeles ir pripildo jas šviesa ir meile. O, kad nebūtų tamsu ir nejauku lauke ir viduje, kiekvienas vaikutis su tėveliais kuria savo žibintą.
Žibintų šventės vakarą lopšelis-darželis prisipildė jaukaus šurmulio. Į šventę rinkosi vaikų tėveliai, broliukai, sesutės ir darželio bendruomenės nariai. Linksmai plevenant žibintų švieselėms, vaikai, pasipuošę rinkosi į lopšelio-darželio kiemelį. Vaikai pažaidę keletą žaidimų, susitikę su žibintininku, žvaigždele, nykštukais, bei Kalėdų senelio padėjėju Nykštuku Šakninuku įvykdė keletą užduočių, paleido į dangų savo linkėjimus, svajones. Šventės kulminacija – nykštukų vaišės – stebuklingi obuoliukai, šventinė arbata prie laužavietės. Pasivaišinę visi į namus išsiskirstė su nuostabiu šilumos ir vidinės šviesos pojūčiu… Su ta šiluma pradedame ruoštis – šv. Kalėdoms.
Kristina AGINSKIENĖ
