Vitas Tomkus: Kam reikalinga veršių tauta? Su autoriaus trigrašiu

Nemandagu komentaruose įžeidinėti kitaminčius dėl jų įsitikinimų ar nesutampančios su Tamstos nuomonės. Jeigu nebeturite argumentų, verčiau parodykite špygą arba, kaip kaime davatkos daro, pasikelkit sijoną ir atkiškite savo oponentui pliką pasturgalį – bus solidžiau!

O aš dėl COVID-19 dar neturiu savo tvirtos nuomonės. Užtat turiu negerą nuojautą, kad tai Žmonijai gali labai blogai baigtis. Man ramybės neduoda ne tiek medicina, kiek Žmogaus teisės: tūkstantinės baudos už menkniekį (Dėl kažkokio marlės lopinėlio!), draudimas bendrauti su pačiais artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis (Net su senoliais, prieš mirtį!), laisvo judėjimo apribojimas (Nebegalima net vienam į parką išeiti ir gryno oro įkvėpti!), pagaliau – Komendanto valandos paskelbimas. (Nebent karas dar nepaskelbtas, bet jau prasidėjo…)

Jau neminiu žlugdomo smulkiojo verslo (Kodėl didžiausiomis išmokomis „pamaloninami” stambieji koncernai?) ir finansinių aferų, susijusių ne su pasauline pandemija, bet greičiau su vietinėmis „pandomis”, kurios patogiai įsitaisiusios Vyriausybės ir savivaldybės kabinetuose visuomenei nieko naudingo nedirba, o tik čiulpia, vietoj bambukų, mūsų biudžetines lėšas, vis labiau skandindamos Lietuvą skolose.

Tokio „fantastinio“ pasaulio neskaičiau net Orvelo knygose! O sako, kad žmonių fantazija neturi ribų. Pasirodo, turi!

O ar turi ribas žmonių kantrybė, kol kas negaliu pasakyti. Anksčiau, kaip tikrindavo? Kažkada uošvis man pasakojo, kad žmogaus kantrybę galima patikrinti labai paprastai: numuši praeiviui nuo galvos kepurę ir lauki, kuo tai baigsis? Jei nuolankiai pasilenkęs prie žemės, ją užsideda – vėl ją numuši… Belieka suskaičiuoti, kiek kartų galima numušti kepurę, kol pagaliau žmogus praranda kantrybę. Man regis, pas mus jau užaugo karta, kuri pasiruošusi iki gyvenimo pabaigos lankstytis iki begalybės prieš savo skriaudikus.

Vadovaudamasis šia moksline metodika, drįstu teigti, kad nūdienos valdžia mums ne tik kepures numušinėja, bet ir užpakalius spardo. Matyt tikrina ne tik mūsų kantrybę, bet ir savo stiprybę bei galybę. Ir laukia to lemiamo momento, kai iš aukščiausių tribūnų galės iškilmingai visiems gojams pranešti: „Esate mūsų vergai, paskiepyti nuo pasiutligės, sučipuoti ir sunumeruoti, prijungti prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, ant kiekvieno kampo filmuojami, trumpiau kalbant – bevaliai ir bedaliai vergai, kurie besąlygiškai privalo paklusti Naujajai Pasaulio Tvarkai. Jei ne – visus atjungsime!“

Jei kas mėgins mane vėl apkaltinti „sąmokslo teorijų“ kūrėju, priminsiu istoriją su buvusiu Prancūzijos prezidentu N.Sarkozy. Kuomet jis iš Libijos „diktatoriaus” Kadafio pasiskolino 50 milijonų eurų rinkimams, o skolą jam „grąžino“ bombomis ir akmenimis iš gatvės grindinio į jo galvą. Kai prieš daug metų apie tai paskelbiau „Respublikoje”, buvau irgi apkaltintas, kad pasidaviau „Sąmokslo teorijų” įtakai. Šiandien eksprezidentui Sarkozy gresia net 10 metų nelaisvės ir jei svetimos šalies prezidentą taip ilgam uždarys už grotų tik dėl kažkokių mano susigalvotų „sąmokslo teorijų“, bus tikrai labai nemalonu ir nelabai teisinga. (Dėl viso pikto atsiprašau jo artimųjų ir visų dar nepasodintų prancūzų.)

Kas man paaiškins, kodėl Dž.Orvelo romanai besąlygiškai visų priimami kaip galimi scenarijai totalitarinėse valstybėse, o kai kas nors tik užsimena, kad jau tai vyksta, globalistai puola viską neigti? Net Seimo pirmininkas Pranckietis viešai pasigyrė, perskaitęs ir susižavėjęs „Gyvulių ūkiu”, nors knygą, ko gero, perskaitė per klaidą, nes pagal profesiją domisi gyvuliais. (Gal dėl to ir perbėgo į jų partiją?)

Kažkodėl, pateikdami COVID-19 aukų statistiką, niekas neparašo, ar tie senoliai mirė „nuo koronoviruso” ar „su koronovirusu“? (O gal mirė šiaip sau, nuo senatvės?) Dar būtų įdomu sužinoti, kiek aukų prieš mirtį nešiojo Verygos kaukes ir kodėl tai neišgelbėjo jų nuo mirties? (Gal, sakau, dar nėra išrastos kaukės nuo senatvės?)

Kadangi nesu virusologas, o daugiau ginekologas-mėgėjas, norėčiau sužinoti, kiek per tą patį periodą mirė žmonių nuo vėžio, insulto, infarkto, kitų infekcinių ligų, o labiausiai – kiek praradome tėvynainių dėl savalaikės medicininės pagalbos nesuteikimo arba dėl „gydymo” telefonu? Gal tuomet paaiškės, kad daugiausia Lietuvoje miršta ne dėl pandemijos, o dėl Verygos?

Nekantriai laukiu atsakymo. Kol dar nenumiriau. (Nuo Verygos kvailiojimų.)

Tiems, kurie mane dabar užsipuls, aiškindami, kad Veryga nekaltas, kad jis tik mažas „sraigtelis” ir stropiai vykdo PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos, o gal Pakvaišusių Sociopatų Organizacijos) nurodymus, atsakau – mums valdžioje globalistų vasalų nereikia. Ypač sveikatos apsaugos sistemoje, nuo kurios parėdymų priklauso visų sveikata ir gyvybė.

Tokie stropūs vykdytojai kaip Veryga labiau praverstų Migracijos tarnyboje, kad būtų galima tiksliai išsilaksčiusius po pasaulį lietuvius suskaičiuoti. Nes jei laiku to nepadarysime, teks Lietuvos likučius irgi į užsienį perkelti. Kad naujieji žemės šeimininkai mūsų galutinai neišnaikintų: nes kam reikalinga tokia veršių banda?

AUTORIAUS trigrašis: Kai kas gal be reikalo bando nurašyti mūsų tautiečius į baudžiauninkus. Visokie tokie pasakymai, kad „lietuviai pavydūs”, „ėda vienas kitą”, „du lietuviai – trys partijos” yra niekiniai, ne mūsų sugalvoti, per jėgą peršami, menkinantys lietuvius. Aš irgi nemažai matęs pasaulio ir, patikėkit, puikiai žinau, kas kartais slepiasi už dirbtinų jankių šypsenų, pabrėžtino britų išdidumo ir santūrumo, slavų atlapaširdiškumo… Apie skundikus ir beveik ištižusius vokiečius net nekalbėsiu. Jie seniai prarado drausmingos ir karingos tautos įvaizdį. Tegali žliumbti, kai emigrantai jų žmonas ir dukras prievartauja. Beje, maloniai nustebino Izraelio žydukai, gal dėl to, kad dauguma yra išeiviai iš rusų ir mūsų. Net negrus Afrikoje (pvz. Kenijoje) sutikau malonius ir mandagius. Visai ne tokius kaip Europoje ar JAV. Todėl drįstų teigti, kad kitų tautų fone lietuviai visai neblogai atrodo. (Jau nekalbu apie mūsų nuostabias lietuvaites.) Tik su valdžia mums nesiseka. Nes ji – ypač, konservatoriai – skaldo ir valdo mus jau n metų. Gal ir ne konservatoriai, o jų vadovybė, nes kai atskirai su jais pasišneki, lyg ir normalūs žmonės. Bet kai tik sueina krūvon, beveik nesiskiria nuo liberalų. Nors ir tie nelaimėliai dažnai būna geri žmonės, draugiški, net lipšnūs, kol jų į demonstracijas nesurikiuoja.

„Valstiečiai” gal ir doriausi, bet kol kas dar kažkokie nesusitupėję, panašūs į Karbauskį, kuris labiausiai save įsimylėjęs. Man taip atrodo, nors gal ir klystu… Darbo partija labiausiai atsispindi Guogos akutėse: pasižiūri ir viskas aišku: parduos, išduos, ne laiko, o kainos klausimas. O gal ir klystu, gal ir laiko… Labiausiai šiuo metu mums trūksta šviesių asmenybių, nes Algirdas Brazauskas, Justinas Marcinkevičius, Stasys Lozoraitis per anksti mus paliko. Jei ne Soroso parinkti ir papirkti piliečiai valdžioje ir įtakingose organizacijose, Lietuvoje visi puikiai gyventume, nepriklausomai nuo rasės, masės ir tautybės. Nes čia gyvena patys nuostabiausi pasaulyje žmonės, kurie vadinasi lietuviai. O kad esam atsargūs ir kartais baikštūs kaip veršiai – gyvenimas pamokė. Ne visas tautas gyvuliniuose vagonuose vežiojo… Betgi neprapuolėm! Dar.

Total
0
Dalinasi
Related Posts