Visų pirma visus protestuotojus kviesčiau kaukes užsidėti, o ne nusimesti: vien dėl saugumo. Kad VSD ir spec. tarnyboms būtų sunkiau mitingo dalyvius identifikuoti.
Be to, su kaukėmis ar net dujokaukėmis protestuotojai siaubingiau atrodytų ir seimūnus labiau išgąsdintų. Kartu lai jie savo akimis, o ne iš nuogirdų per LRT, pamato, kaip atrodo sukurtos Gerovės valstybės kaukėti ir be darbo likę „laimingi“ piliečiai.
2009 kovo 11 dieną prie LRS susirinkę žmonės Nepriklausomybę pagerbė tylos minute. Tylos minute pagerbtos ir prarastos viltys, tikėjimai bei siekiai išsaugoti Lietuvos valstybę nepriklausomą. Tylos minutės iniciatoriai – K.Smoriginas, V.Tomkus bei R.Paulauskas.
Bet tam, kad Seimo nariai viską pamatytų, organizuočiau mitingą prie Seimo rūmų ne savaitgalį, o paprastą darbo dieną, kuomet tautos labui darbuojasi visas valdžios aparatas. Nes kaip rodo praktika, dar niekam pasaulyje nėra pavykusi akcija prieš tuščią pastatą – nė vienas namas nėra iš gėdos žemėn prasmegęs arba nuo įsiutusios darbo liaudies pabėgęs. Juolab kad šiuo metu karantinas ir darbo laikas jau seniai susimaišęs su nedarbu…
O svarbiausia, jokiu būdu nekviesčiau į kovą už savo teises ir laisves piliečių, apsimetęs anonimu, ką jau esu su Kostu Smoriginu per „Tylos minutės“ akciją kažkada įrodęs. Tą kartą irgi visus agitavau geriau likti vieną kartą be pietų pertraukos, nei visą likusį gyvenimą neprivalgius… Deja, dauguma nutarė tąkart mieliau papietauti. Užtat šiandien ir gyvename iš ES paskolų ir valdininkų išmaldos, nes didžiąją dalį biudžeto pinigų suryja mūsų NEPRIKLAUSOMYBĖ, kuri šiuolaikinio jaunimo kalba išdidžiai vadinasi „INDEPENDENCE“.
Ta proga visus įspėju: labai rizikinga eiti į žūtbūtinę kovą prieš korumpuotą valdžią, kuomet nėra tikro lyderio, kuris savo Tautą vienytų, o ne skaldytų arba dar blogiau – už svetimų nugarų slapstytųsi. Bailys – ne pats geriausias pasirinkimas. Juk kai į namus įsiveržia plėšikai, vagia ir grobia mūsų turtą bei santaupas, prievartauja dukras ar seseris, normalus šeimos galva nesėdi už galvos susiėmęs ir graudžiai nerypuoja į šalis: „Ak, ką man daryti? Kas man patars, ką man dabar daryti?“ O ką tokiais atvejais reikia daryti, atsakau labai paprastai: pradžiai apsispręsti, ar Lietuva dar yra mūsų namai? O jau tada sąžiningai bent sau prisipažinti, ar mes dar esame vyrai mūrai, ar tik žmonių masė, kurią valdžia kaip nori, taip ir minko.
Pabaigai noriu padėkoti visiems komentatoriams, ypač piktiems ir tulžingiems, nes jie mane labai paguodė ir nuramino. Įsitikinau, kad Lietuvoje dar ne viskas prarasta, ir žmonės nėra jos likimui visai abejingi. Nes labiausiai nemėgstu abejingų ištižėlių, kvailių bei vagių, kaip konservai, ir bailių, kurie lemtingais istoriniais momentais nei patys drįsta, nei kitiems leidžia ką nors daryti. Tokiems linkiu dar stipriau ant manęs išsikeikti, o kai pasitreniruos iki valios ir po truputį įsidrąsins, galės eiti drąsiai ir su valdžia koliotis. Tik svarbu, kad žinotų ko nori ir aiškiai savo reikalavimus suformuluotų. Negana patiems nusimesti kaukes, svarbiau jas nuplėšti nuo veidmainių valdžioje. O tam būtina ištirti jų visas aferas, kad žinotų, jog niekas niekada nepabėgs nuo atsakomybės ir neliks už padarytus nusikaltimus nenubaustas. O tam reikia sąžiningų teisėjų, kuriems nebūtų tarnybinės kėdės prie sėdynių prilipusios, ir garantijos, kad jais nebus tik pasinaudota, o po to, kaip pas mus dažnai būna… viskas užmiršta. Gana steigti ir kurti jėgos spec. tarnybas, kurios dažniausiai tik valdžiai tarnauja, persekiojant jai neįtikusius asmenis. Reikalingas autoritetingas teismas su garbingais teisėjais, kuriais visuomenė pasitikėtų. Ir aukščiausioji instancija. Pavyzdžiui – Liaudies Tribunolas, kuris sugebėtų realizuoti Seimo komisijų surinktą medžiagą dėl „Mažeikių naftos“ išvogtos gamyklos, užgrobtų ir apiplėštų bankų bei neteisėtai nuversto žmonių išrinkto Prezidento. O jau tada bus galima ir apie „INDEPENDENCE“ pakalbėti…
Ačiū už parodytą dėmesį ir kantrybę, bendraujant su manimi per spaudą. Patikėkit, kad man su savimi gyventi irgi nelengva: Tamstos pasirodote akiratyje tik retsykiais ir, kai pabostu su savo rašliavomis, pradingstate, o aš su savimi kankinuosi visą gyvenimą. Ir nieko sau negaliu padaryti. Matyt, koks gimiau – toks ir mirsiu. Bet gal duos Dievas ir valdžia, ilgai mes nebesikankinsim – ką nepribaigs „koronovirusas“, pribaigs idiotiški valdžios ir globalistų sprendimai. Iki naujų susitikimų!
Vito Tomkaus retoriniai klausimai:
Brangūs Tautiečiai! Kad žinotumėte, kaip aš Tamstas puikiai suprantu, kai savo gausiais, piktais ir, tikiu, itin nuoširdžiais komentarais drąsiai puolėte ginti artimuosius, tuo pačiu išreikšdami širdgėlą ir žmogišką susirūpinimą dėl mirtino viruso, kuris gali dar labiau išplisti tarp piketuotojų. Žemai lenkiu prieš Tamstas savo ryžą galvą… Bet nesuprantu kitko: kodėl Tamstos taip nekenčiate Vytauto Landsbergio ir Dalios Grybauskaitės? Kodėl nebemylite Širdžių prezidento Valdo Adamkaus ir neseniai pasirinktos Gitanos? Pagaliau – kodėl anksčiau laiko norite nusiųsti į pragarą visus iki vieno konservatorius ir liberalus? O kuo Tamstoms prasikalto Andrius Tapinas su pajacais? Kur Tamstos visi buvote, kai per pirmosios „koronoviruso“ bangos įkarštį kažkoks asilas ar provokatorius privertė juos visus ne tik krūvoj susirinkti, bet dar ir rankomis su baltarusiais susikabinti – kad greičiau virusas paplistų? Kodėl tada jiems komentarų nerašėte? Štai ko aš nesuprantu. O šiaip viskas man aišku!
