Kovo 3 dieną yra minima Pasaulinė laukinės gamtos diena, kviečianti švęsti laukinės gamtos grožį ir domėtis laukine gyvūnija ir augalija. Ta proga Šiaulių PRC Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė virtualiai bendravo su Egle Aukštikalnyte Hansen, kuri šiuo metu keliauja ir fotografuoja laukinę gamtą, gyvūnus po MASAI MARĄ (Kenija, Afrika). Susitikime pašnekovė pasakojo apie savo gyvenimą Kenijoje, Afrikos draustinius, nacionalinius parkus, kur stebi, kaip laukiniai gyvūnai gyvena, ir juos fotografuoja. Paklausta, ar laukinėje gamtoje saugu, Eglė Aukštikalnyte Hansen atsakė, kad saugu, tik reikia mokėti matyti, girdėti ir skaityti gamtos ženklus. Papasakodama apie vietinių žmonių gyvenimą, tradicijas ir papročius, E. Aukštikalnytė Hansen pastebėjo, kad tradicijos ir papročiai po truputį keičiasi, kai kurių dalykų jauni išsilavinę žmonės atsisako.
Kadangi keletą metų E. Aukštikalnytė Hansen gyveno Šanchajuje (Kinijoje), tai buvo paprašyta palyginti gyvenimą tose dvejose vietose: Kinijoje ir Kenijoje. Apie gyvenimą Kinijoje yra pasakojama ir knygoje „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“. Paklausta, kodėl nerašo arba nekuria laidos apie Lietuvos gamtą, pašnekovė prisipažino, kadangi dar neinvestavo pakankamai savo laiko, tad gimtosios šalies gamtos tiek gerai nepažįstą, kad galėtų, pavyzdžiui, parašyti knygą. Bet patikino, kad Lietuvoje tikrai yra gerų rašytojų, fotografų, kurie atskleidžia Lietuvos grožį.
Eglė pasidžiaugė šiandieniniu jaunimu, kuriuo žavisi ir tiki. Anot Eglės, šiandieninis jaunimas fantastiškas, jie protingi, ieškantys, jie turi daug įvairiausių galimybių, jiems priklauso ateitis. Tad ji jaunimui linkėjo pasitikėti savo intuicija, surasti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos ir žmogaus, suvokti, kad žmogus daug ką gali, gali atrasti, sukurti, bet gali ir sunaikinti, tad linkėjo kuo daugiau sukurti panaudojant laukinės gamtos resursus, nepakenkiant vienas kitam ir išlaikant sveiką pusiausvyrą. Linkėjo turėti labai daug svajonių, kurios yra pagrindinis idėjų generatorius, būti lankstiems ir išbandyti save daugelyje veiklų.
Susitikime kalbėta apie knygas „Mama Afrika“, „Laukinė motina gamta“, „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“.
O mokiniai domėjosi, kaip fotografei pavyko susigyventi su vietine bendruomene, kokia kalba susikalba su vietiniais gyventojais, koks mylimiausias gyvūnas, apie žmogaus poveikį laukinei gamtai ir kur tie pokyčiai matomi ryškiausiai, kas arčiau širdies: Lietuva ar Kenija?
