Šaltasis sezonas automobilių vairuotojams Lietuvoje trunka 5 mėnesius, Latvijoje ir Estijoje – 3. Tiek laiko Baltijos šalyse automobiliai turi būti su žieminėmis padangomis, tačiau realus laikotarpis dažniausiai būna ilgesnis. Lietuvoje nemažai vairuotojų automobilius žiemai paruošia dar spalio mėnesį, o Latvijoje bei Estijoje taip pat retas kuris laukia paskutinės lapkričio dienos. Analogiškai ir pavasarį – kaimyninėse šalyse vairuotojai linkę neskubėti ir neretai žieminėmis važinėja iki pat balandžio, kaip ir lietuviai. Tačiau net ir ši balandžio pirmoji gali būti pernelyg ankstyva.
„Įstatymai nurodo, kada jau galima naudoti vasarines padangas, tačiau toli gražu neliepia to daryti. Kovo mėnesį dažnos šalnos, kartais net pasninga, tad vairuotojai daug saugiau jausis su žiemines padangas turinčiu automobiliu. Todėl mes rekomenduojame žiūrėti ne į kalendorių, o orų prognozę: vasarines padangas montuoti siūlome tada, kai oro temperatūra ankstų rytą viršija 7 laipsnius šilumos ir šiltėjimo tendencija numatoma artimiausiomis dienomis“, – teigia „Goodyear“ padangų pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.
Kada naudojate automobilį?
Vairuotojai neretai klysta vertindami oro temperatūrą pagal tai, ką mato pro langą. Dienos metu gali šviesti saulė ir oras sušilti iki 10 laipsnių, tačiau tuomet automobilis dažniausiai juk stovi biuro stovėjimo aikštelėje. Jis naudojamas ryte bei vakare, o tuomet temperatūra – gerokai žemesnė.
Taline vidutinė aukščiausia oro temperatūra kovo mėnesį yra 3 laipsniai, o žemiausia – minus 4. Rygoje – atitinkamai 3 ir minus 2, Vilniuje – plius 5 ir minus 3 („Holiday-Weather“ puslapio duomenimis). Rytai Baltijos šalyse kovo mėnesį dar būna šalti, temperatūra neretai neigiama, o naktimis vietomis susiformuoja plikledis. Mieste jo gali nebūti, tačiau važiuojant miškingoje ar mažesniu eismo srautu pasižyminčioje vietovėje galima sutikti vadinamąjį juodąjį ledą – tai itin pavojinga su vasarinėmis padangomis.
„Kiekvieną kovo mėnesį servisuose automobiliams montuojamos žieminės padangos. Vairuotojai paskuba džiaugtis saule, o vėliau atšalus suvokia, jog su vasarinėmis padangomis toli nenuvažiuos ir vėl keliauja į servisą. Tai – ne tik bereikalingos išlaidos, laiko gaišimas, bet ir didelė grėsmė eismo saugumui“, – aiškina „Goodyear“ atstovas M. Grinbergs.
Neverta baimintis, neva žieminės padangos esant aukštai oro temperatūrai greitai susidėvės. Per kelias savaites joms nieko nenutiks, tik vairuoti reikėtų atsargiau – esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, automobilis su žieminėmis padangomis kelyje yra mažiau stabilus nei su vasarinėmis.
Pernelyg ankstyvas padangų keitimas gali atsirūgti ir finansiškai. Lietuvos draudimo bendrovės gali nekompensuoti avarijos nuostolių kovo mėnesį, jei automobilis buvo su vasarinėmis padangomis ir eismo įvykis nutiko būtent dėl šios priežasties. Įstatymas galioja ne tik vietiniams, bet ir į šalį atvykusiems užsieniečiams.
Vairuotojai pervertina galimybes
Oras Baltijos šalyse kartais nustebina: pastaraisiais metais žemė ne kartą buvo nuklota baltu sniegu net ir balandžio mėnesį, kuomet daug automobilių gatvėse jau su vasarinėmis padangomis. Kaip reikėtų elgtis jų vairuotojams?
„Vairuoti neprivalu, kai sąlygos pavojingos, geriau važiuoti viešuoju transportu ar likti namie. Jeigu jūsų automobilis su vasarinėmis padangomis, o lauke prisnigo, nevažiuokite, palaukite, kol sniegas nutirps. Dėl kelių valandų niekas nepasikeis, o jeigu važiuosite, rizika sukelti eismo įvykį didžiulė“, – sako „BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis.
Patyręs vairuotojas rekomenduoja neskubėti – geriau kiek ilgiau pavažinėti žieminėmis padangomis nei pasiskubinus atsidurti ant sniego su vasarinėmis. Akademijos mokymuose jis kasmet sutinka daugybę vairuotojų, kurie pervertina savo galimybes, nepaisant kelio dangos: tiek žiemą, tiek vasarą posūkį bando įveikti greičiau nei sugeba patys ir išslysta.
„Nuo kelio nulėkę pradeda kažką kaltinti – tai padangos nesukibo, tai automobilis paslydo, tai kelio danga prasta. Reikia įsisąmoninti, kad automobilį valdo vairuotojas ir jis yra šimtu procentų atsakingas už viską, kas nutinka kelyje. Taip pat – ir už sukeltas avarijas. Jeigu visi automobiliai būtų techniškai sutvarkyti, jų padangos kokybiškos, o vairuotojai – realiai vertinantys savo galimybes, avarijų skaičius būtų minimalus“, – įsitikinęs vairavimo instruktorius.
