Rajono savivaldybė, pasinaudodama Europos Sąjungos
struktūrinių fondų teikiama parama savivaldybėms, užsimojo vykdyti projektą
„Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo veikla gamtinio karkaso
teritorijoje – Kuršėnų miesto Ventos upės slėnyje“. Jį įgyvendinat, numatoma
atlikti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo veiklą Kuršėnų
miesto Ventos upės slėnyje. Kuršėnuose surengta diskusija dėl rengiamo
projekto. Tai jau antras toks susitikimas su gyventojais.
Diskusija dėl projekto
Kuršėnuose į rajono Kultūros centro salę susirinkę Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Bezaras, vicemeras Česlovas Greičius, Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, jo pavaduotoja Regina Rupšienė, Kuršėnų miesto seniūnijos darbuotojai, miesto gyventojai, bendruomenių atstovai, politikai susipažino ir diskutavo dėl rengiamo kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Kuršėnų miesto Ventos upės slėnyje projekto.
Projektą rengia Klaipėdos universiteto architektūros, urbanistikos ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai“. Projektą į Kuršėnus atvyko pristatyti projekto vadovas, kraštovaizdžio architektas, profesorius, mokslų daktaras Petras Grecevičius ir mokslų daktaras Jonas Abromas.
Projektas rengiamas įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono vietovių kraštovaizdžio tvarkymas, II etapas“. Šio projekto tikslas – sukurti patrauklią teritoriją gamtos pažinimui ir rekreacijai Kuršėnų miesto Ventos upės slėnio teritorijoje.
Pristatymo metu projekto vadovas profesorius P. Grecevičius pateikė esamos būklės Ventos upės slėnyje analizę. Pristatė, kokia situacija Ventos slėnyje yra šiuo metu, iliustravo nuotraukomis. Profesorius teigė, kad projektas gali apimti apie 18 hektarų teritorijos palei upę, tačiau tai – ne šiandienos, o ateities perspektyva. Projekto rengėjai palei upę siūlo sukurti minimalią rekreacinę infrastruktūrą – su takais, maudymosi teritorijomis, taip pat pristatė ir viziją, kaip, jų manymu, galėtų būti formuojami želdynai, kad atvertų arba, atvirkščiai, paslėptų kai kuriuos paupių fragmentus.
Profesorius P. Grecevičius teigė, kad kai kuriose vietose palei upę tektų įrenginėti pakeltus takus dėl užmirkstančio grunto.
Išsakė savo pageidavimus
Pristatymo metu gyventojai pasigedo numatytų įrengti maudyklų, prieplaukų vietų. Pagal būtent šio projektų finansavimo sąlygų aprašą, projekte galima numatyti natūralius (gruntinius ar medinius) pėsčiųjų takus ir kai kuriuos mažosios architektūros elementus, nes projektas skirtas kraštovaizdžio išsaugojimui. Tačiau perspektyvoje čia galės būti numatytos ir įrengtos maudyklos bei prieplaukos.
Šiaulių rajono meras A.Bezaras teigė, kad, jo nuomone, prieplaukas ir maudyklas reikėtų ateityje numatyti ten, kur yra natūrali žmonių traukos vieta.
„Maudyklas naujose vietose įkurti sudėtinga ir pati gamta nelabai priima. Reikėtų maudyklas numatyti formuoti ten, kur žmonės jau noriai renkasi patys“, – teigė meras.
Šiaulių rajono vicemeras Č. Greičius teigė, kad svarbiausia yra tai, jog projektas bus vykdomas, nes tokia puiki Ventos upė mieste yra neišnaudojama.
„Upę reikia „įdarbinti”, kad ji kurtų miesto įvaizdį“, – įsitikinęs vicemeras.
Taip pat gyventojai akcentavo, kad būtų gerai sutvarkyti teritoriją abipus Ventos upės. Tačiau, manoma, kad iš karto viso takų žiedo abipus Ventos upės įrengti nebus įmanoma dėl daugelio priežasčių, tai galėtų būti daroma tik atskirais etapais.
Administracijos direktorius G. Karklelis teigė, kad pagaliau formuojasi vizija, kaip turi atrodyti Venta Kuršėnuose.
„Akivaizdu, kad Kuršėnuose Ventos upė, jos prieigos – neišnaudota erdvė, nors tai išskirtinė miesto vieta. Akivaizdu, kad pagal turimus pinigus visų minčių iš karto nepavyks įgyvendinti, pirmiausia reikės atsirinkti tas dalis, kurios yra svarbiausios. Tiek metų nebuvo rūpinamasi Venta. Dabar pradėjome rūpintis, kaip išnaudoti mieste tokį puikų dalyką – upę, bet visko iš karto neįmanoma padaryti – tik etapais. Darbo prie Ventos upės Kuršėnuose, manau, užteks dešimtmečiui“, – sakė Administracijos direktorius.
Siekis – teritoriją pritaikyti rekreacijai
Projekto rengėjai tvirtina, kad Kuršėnų miesto Ventos slėnio tvarkymo tikslas – ekologinės būklės išsaugojimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams, atlikti detalią esamos būklės kraštovaizdžio analizę, identifikuoti esamo kraštovaizdžio vertingąsias savybes ir jas išsaugoti, sutvarkyti teritorijos želdinius, numatyti teritorijos pritaikymo gyventojų rekreacijai sprendinius.
Nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija šiuo metu tėra dalinai pritaikyta gyventojų rekreaciniams tikslams: vykdomas teritorijos atskirų atkarpų šienavimas, pastatyti keli suoliukai. Teritorijoje nevykdoma esamų želdinių priežiūra. Būtina vykdyti kraštovaizdžio formavimo bei pritaikymo visuomenei darbus, tuo pačiu išlaikant ar gerinant teritorijos ekologinę būklę. Teritoriją paįvairina esamos Ventos upės senvagės.
Rengėjų teigimu, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių, galima formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį.
Pinigai „paskendo“ Ventoje
Kuršėniškiai dar gerai prisimena, kaip už Europos Sąjungos lėšas – beveik 4 milijonus litų (beveik 1 milijoną 160 tūkstančių eurų) – buvo atliekami Ventos upės valymo darbai, trukę kelerius metus.
Aušros gatvės gyventojai, 2014 metų rudenį, baigiantis Ventos valymo antrojo etapo valymo darbams, viešumon iškėlė skandalingą istoriją apie Ventos upės dumblo valymo imitaciją.
Žmonės su pretenzija kreipėsi į Seimo narius, rajono Savivaldybę, teisėsaugos institucijas. Pretenzijoje buvo rašoma, kad europinius pinigus už darbus turintys gauti rangovai visą vasarą net nepajudino nė piršto.
Gyventojai tvirtino, kad vasaros pradžioje atvežta žemsiurbė pradėjus valymo darbus užstrigo ir nuskendo, kaip koks „Titanikas“, ir tik rudens pradžioje buvo išmontuota.
Pretenzijoje gyventojai tvirtino, jog tik prieš darbų pridavimą ėmė atvažiuoti sunkioji technika, o iki tol darbai tik buvo imituojami, kad Ventos pakrantės atrodo taip, lyg jokių darbų nebūtų vykę. O upės gylis kai kur siekia vos virš kelių.
Gyventojai tąkart teigė, kad kai vyko pirmasis upės valymo etapas, buvo matyti, kad darbai išties vyksta – plaukiojo žemsiurbė, buvo tvarkomi krantai, o antrajame – štilis.
Ar įgyvendindama būsimą projektą Savivaldybė tikrai neužlips ant to paties grėblio, kaip ir prieš penketą metų?
Rimantas PETRAVIČIUS
