Spalvomis dar dabinasi dekoratyviniai kopūstai, liepsnoja oranžiniai moliūgai, nušvinta ir sutviska miškų, laukų ir sodų medžiai. Bet pažvelgus į daržus bekyla abejonių – čia jau karaliauja ruduo… Spalis – rudens darbų pabaigos ir intensyvaus pasiruošimo žiemai mėnuo.
Darbai darže
Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti.
Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti. Kol užšals, jie turi gerai įsišaknyti – tam reikia iki 50 dienų. Pavėlavus sodinti, skiltelės lėčiau šaknijasi ir suželia. Tam, kad česnakai augtų gerai, į dirvą įterpkite kompostuoto arklių mėšlo.
Jei norite pavasarį anksčiau imti ankstyvųjų daržovių derlių, galite jas pasėti prieš pat užšąlant dirvai. Taip galite užsiauginti šių daržovių: petražolių, krapų, salotų, morkų, kalendrų, špinatų. Sėjai lysves paruoškite iš anksto: išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas grioveliuose užžerkite durpėmis arba lengvomis žemėmis.
Išvalykite ir pasiruoškite šiltnamį: išraukite likusius augalus ir piktžoles, perkaskite žemę. Taip pat atlikite šiltnamio dezinfekciją ir dezinsekciją. Populiariausi būdai tai padaryti – fumigacija (nuodingų dūmų paskleidimas) ir plovimas (purškimas) augalų apsaugos priemonėmis, mikroelementinėmis trąšomis, botaniniais ekstraktais ir augalų ištraukomis (ekologinis būdas).
Darbai sode
Spalio mėnesį vienas pagrindinių darbų sode – lapų grėbimas. Sugrėbę ir pašalinę lapus, sumažinsite grybinių ligų ir kenkėjų plitimą sode, išsaugosite sveiką ir dekoratyvią veją.
Baigiamas rinkti ir doroti vaismedžių derlius. Skinkite tik sausomis dienomis ir nepalikite kyboti pavienių supuvusių vaisių, nes jie – ligų šaltinis. Nuskynę derlių, sutvarkykite pomedžius ir išpjaukite išlūžusias bei nudžiūvusias šakas, taip pat rekomenduojama nubalinti kamienus ir storąsias šakas – taip apsaugosite vaismedžių žievę nuo kenkėjų ir temperatūrinių svyravimų paskatintų žievės plyšimų.
Rudenį pasodinti vaismedžių sodinukai geriau prigyja ir pavasarį greičiau išsprogsta. Iš duobės iškastą žemę papildykite organiniu kompostu. Augalus sodinkite tokiame pačiame gylyje, kaip augo ir medelyne – iki šaknų kaklelio, išskyrus vyšnias, trešnes ir slyvas, skiepytas į kaukazines slyvas. Pasodinus giliau – išleis mažiau šakninių atžalų.
Kad žolė gerai žiemotų, apie spalio vidurį paskutinį kartą ją nupjauname. Kartu išrauname išdygusias piktžoles.
Darbai gėlyne
Spalį baigiamos sodinti tulpės, narcizai, hiacintai ir kitos svogūninės gėlės. Auksinė svogūninių gėlių sodinimo taisyklė: jei sodinama lengvoje dirvoje, sodinti reikia trijų svogūnėlių aukščio gylyje, jei sunkesnėje – dviejų. Neužmirškite patikrinti, ar netrūksta drėgmės.
Sodinamos sodo pakalnutės, kurios puikiai pakenčia pavėsius, o toje pačioje vietoje patariama jas auginti ne ilgiau, kaip 5 metus.
Spalį kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinti svogūninės gėlės, jas sodinant į vazonėlius ir kitas dekoratyvias talpas.
Iki pat mėnesio vidurio tinkamas metas sodinti rožes. Jas sodinkite taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 cm po žeme. Rožės šaknis leidžia giliai, todėl duobė turi būti ne mažiau 60 cm gylio. Pasodinę gerai paliekite ir jokiu būdu netręškite.
Per žiemą nepalikite rožių krūmų su lapais ir žiedų pumpurais, būtinai juos pašalinkite. Uždengus tokias šakas, jos pašąla ir pradeda pūti. Nupjaukite senus nužydėjusių gėlių stiebus ir lapus, sutvarkykite ir paruoškite žiemoti gėlynus. Juos nupjaukite, nes nudžiūvusiose antžeminėse augalų dalyse kaupiasi ligų sukėlėjai, kenkėjai, o šaltesniu metų laiku suaktyvėja grybinės ligos.
Raganes, kurios žydi ant šiųmetinių ūglių, rekomenduojama spalio mėnesį nukirpti trumpai, paliekant du mazgus virš žemės paviršiaus bei užberti kompostine žeme.
Kardeliai vėliausiai gali būti kasami kai oro temperatūra nukrenta iki maždaug 3 laipsnių šilumos, džiovinami sausoje, vėjo perpučiamoje patalpoje paprastai apie 30 dienų. Po to atskiriami gumbeliai bei pašalinamos sausos šaknys. Per žiemą gumbai laikomi maždaug 5-6 laipsnių temperatūros patalpoje.
Esant dar pliusinei temperatūrai ar po pirmųjų nedidelių šalnų iškasami jurginai, per dieną apdžiovinami ir laikomi nešildomose bei neperšalančiose, sausose patalpose.
Mulčiuojama aplink dekoratyvinius medžius, krūminius augalus, taip pat mulčias nepakenktų ir visoms daugiametėms ar dvimetėms gėlėms. Rudenį vertėtų mulčiuoti pūdymine kompostine žeme. Mulčiui naudoti šiaudus ar skiedras nevertėtų, nes juose žiemą gali apsigyventi, gėlyne ne itin pageidaujami graužikai.
Daugiamečių gėlynų augalus spalį patariama patręšti mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis.
Gėlių klombose nukritusius lapus vertėtų palikti, jie gėles apsaugos nuo šalnų.
Jei reikia spalis, pats tinkamiausias metas kalkinti dirvožemį.
Paprastai, spalio pabaigoje uždengiami šilumą mėgstantys krūmai, nors aišku vertėtų atsižvelgti ir į realią oro temperatūrą.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
punchalo.com kak-posadit-yablonyu-osenyu-na-urale-3.jpg
