Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena. Cukrinis diabetas yra sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, kuria susergama sutrikus medžiagų apykaitai dėl insulino stokos ar jo neveiklumo. Insulinas yra kasos hormonas, padedantis kraujo angliavandeniui gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai. Lietuvoje sergančių asmenų skaičius 2018 m. buvo 108 792. Šiemet Pasaulinės diabeto dienos tema – „Šeima ir diabetas“.
Yra du pagrindiniai diabeto tipai. Šių tipų diabetą sukelia skirtingos priežastys.
I tipo diabetas – kai organizmas per mažai gamina arba visai negamina insulino, todėl gliukozė nepatenka į ląsteles, todėl jos negauna energijos. Ilgą laiką trūkstant insulino, gliukozės kraujyje pasidaro per daug. Žmonės, sergantys I tipo diabetu, privalo švirkštis insuliną, kad galėtų išgyventi. Štai kodėl I tipo diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt. Šio tipo diabetas nėra labai paplitęs – sudaro mažiau negu 10% visų šios ligos atvejų. Nors šis diabeto tipas paprastai būdingas jaunimui, bet juo gali sirgti ir vyresni žmonės. I tipo diabetui būdingi greitai ryškėjantys simptomai: jaučiamas troškulys, pagausėja šlapinimasis, pagerėja apetitas, krenta svoris, gali niežtėti odą, kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pradeda pykinti, gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma.
II tipo diabetas – kai organizmas insuliną gamina, tačiau dėl prastos mitybos, fizinio aktyvumo stokos tampa jam nejautrus arba jo trūksta. Šio tipo liga sudaro daugiau negu 90 proc. diabeto atvejų visame pasaulyje. Paprastai II tipo diabetu suserga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau XX amžiaus pabaigoje iškilusi nauja problema – vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas – verčia sunerimti bei ligos prevencijai skirti dar daugiau dėmesio. II tipo diabetas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančiųjų II tipo diabetu yra nutukę. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms.
Tarp sergančiųjų diabetu vyrauja 2-ojo tipo diabetas (90 proc. visų sergančiųjų pasaulyje), kuriam būdingi šie požymiai:
- dažnas šlapinimasis,
- didelis troškulys,
- vis didėjantis alkis,
- svorio mažėjimas,
- nuovargis,
- negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
- suprastėjusi rega,
- vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
Egzistuoja dar vienas diabeto tipas – gestacinis nėštumo diabetas – gliukozės netoleravimas nėštumo metu, nustatomas moteriai laukiantis. Moteris, sirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje. Maždaug pusei moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, po 5–10 metų išsivysto II tipo diabetas.
Nekontroliuojamo cukrinio diabeto sukeliamos lėtinės komplikacijos:
- širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas;
- inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurių gali visiškai sunykti inkstai, kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos;
- nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis;
- akių ligos (diabetinė retinopatija), netgi apakimas.
Cukrinio diabeto rizikos veiksniai:
I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai:
- imuniteto susilpnėjimas;
- infekciniai uždegiminiai procesai (virusai, toksinai);
- paveldimumas.
Susirgti II tipo cukriniu diabetu ypač didelę riziką turi šie žmonės:
- nutukę (kūno masės indeksas KMI ≥ 27 kg/m²);
- vyresni kaip 45 m. amžiaus;
- turi artimų giminių, sergančių diabetu;
- sergantys arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg);
- turintys lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l);
- patyrę gliukozės tolerancijos sutrikimų;
- sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis;
- moterys, gimdžiusios sunkesnius kaip 4 kg naujagimius;
- moterys, nėštumo metu sirgusios gestaciniu (nėštumo) diabetu.
Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti komplikacijų.
Susirgti II tipo diabetu, manoma, taip pat yra genetinė predispozicija, tačiau šiuo atveju itin svarbi ir profilaktika. 80 proc. sergančiųjų II tipo diabetu yra nutukę, tad svarbiausia ligos vystymosi priežastis yra netaisyklinga, gausi mityba, mažas fizinis aktyvumas. Vadinasi, vengiant šių rizikos veiksnių, t. y. nuo vaikystės taisyklingai maitinantis, reguliariai sportuojant, išlaikant optimalų kūno svorį, galima sumažinti riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu arba efektyviai sumažinti šios ligos progresavimą.
Visgi svarbiausias sergamumo diabetu mažinimo veiksnys yra prevencija. Ypač didelę reikšmę čia taip pat turi šeima, kadangi vienas pagrindinių prevencijos veiksnių, galinčių padėti užkirsti kelią diabetui, yra mityba. Tarptautinė diabeto asociacija ragina laikytis šių mitybos rekomendacijų:
- vietoje vaisių sulčių, sodos vandens ar kitų saldintų gėrimų rinktis vandenį, nesaldintą arbatą;
- kiekvieną dieną suvalgyti mažiausiai tris porcijas daržovių;
- kiekvieną dieną suvalgyti iki trijų porcijų šviežių vaisių;
- užkandžiams rinktis riešutus, šviežius vaisius ar nesaldintą jogurtą;
- riboti alkoholinių gėrimų vartojimą;
- valgyti liesos baltos mėsos, paukštienos ar jūros gėrybių patiekalus bei vengti perdirbtos mėsos;
- vietoje šokolado ar džemo valgyti žemės riešutų sviestą;
- rinktis viso grūdo duonos produktus, ruduosius ryžius ar visagrūdžius makaronus;
- teikti pirmenybę nesočiųjų riebalų vartojimui kasdienėje mityboje.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai primena, jog 2 tipo cukrinis diabetas yra išvengiama liga, kurios prevenciją sudaro minėtų rizikos veiksnių kontrolė, o anksti diagnozuota liga gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.
Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti 40–65 m. amžiaus asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.
Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Rūpinkimės savimi, stebėkime save bei aplinkinius ir būkime sveiki!
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
