Didelis kasmet gaisruose žūstančių gyventojų skaičius yra ne tik saugos, bet ir socialinė problema. Tai sausio 12 dieną įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PSGD) prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai.
Jų susitikime, kuriame aptartos departamento ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybės gaisrų prevencijos srityje, ypatingas dėmesys buvo skirtas praktinei pagalbai rizikos grupėse esantiems asmenims.
„Savivaldybės, su departamentu glaudžiai bendradarbiaudamos ne vienerius metus, turi tą patį tikslą – nuo gaisro rizikos apsaugoti kuo daugiau gyventojų. To galime pasiekti stiprinant pačių gyventojų atsakomybę, įtraukiant savivaldybių darbuotojus bei vietos bendruomenes, ypač – identifikuojant į rizikos grupes patenkančius asmenis,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, svarbios ir bendros gaisrų prevencijos programos. Pavyzdžiui, savivaldybės mato neabejotiną vertę ir prisidės prie departamento inicijuojamos akcijos nemokamai dalinti dūmų detektorius asmenims, kurie patys nelabai linkę rūpintis savo saugumu.
PSGD vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, dažniausiai gaisro aukomis tampa vyresnio amžiaus (50-70 m.) vyrai, gyvenantys individualiuose namuose, kaimo vietovėse, gaunantys mažesnes negu vidutines pajamas bei turintys susiformavusį neatsakingą požiūrį į saugą. Todėl departamentui kartu su savivaldybėmis ypatingai svarbu rasti specifinius informacijos sklaidos kanalus, kurie pasiektų didžiausioje rizikos grupėje esančius gyventojus.
Departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, juose žuvo 95 žmonės. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.
Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu
Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių.
Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.
„Šiemet gaisruose jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus pernai netekome 95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai teritorinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai“.
Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui, gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.
Apie pavojingą gaisrinę situaciją galima informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento telefonu 8 5 271 6880.
Ugniagesiai tikisi, kad pagalba artimui ir saugi kaimynystė apsaugos nuo netekčių ir padės kurti saugesnę aplinką.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimus
PAGD nuotrauka
