Paskutiniame praėjusios kadencijos Tarybos posėdyje buvo pakeistas „Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamo turto Šiaulių rajone 2018 metų sąrašas“, nes Lietuvos administracinių ginčų komisija nusprendė, jog vienai bendrovei paskirtas padidintas mokestis prieštarauja įstatymams.
Sprendimą apskundė
Praėjusių metų lapkričio 13-ąją rajono Taryba buvo patvirtinusi „Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto Šiaulių rajone 2018 metų sąrašą“. Į šį sąrašą buvo įtrauktos keturios teritorijos su neprižiūrimais statiniais.
Tarp įtrauktų į sąrašą ir buvusi vasaros vaikų stovyklos teritorija su 16 statinių Geluvos gatvėje 2A, Pageluvio kaime, priklausanti UAB „Talša“.
Pagal Tarybos sprendimą, į „Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto Šiaulių rajone 2018 metų sąrašą“ įtraukti statiniai apmokestinami trijų procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifu.
Bendrovė su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių.
Sprendimą reikės naikinti
Sausio 18-osios dienos sprendime Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius teigia, kad Nekilnojamojo turto apmokestinimo turto mokesčiu tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymą, jo sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas.
„Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės Taryba. Kriterijus, kurias remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, – teigiama sprendime.
Komisija pažymėjo, kad konkrečių kriterijų, pagal kuriuos Taryba ir Administracija nustatė, jog ginčo pastatai įtrauktini į Sąrašą, Aprašas nenumato.
„Nustatant, ar nekilnojamasis turtas yra apleistas ar nenaudojamas, Taryba turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais kriterijais, kurie nei Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Apleisto ar nekilnojamojo turto Šiaulių rajone 2018 metų sąrašo patvirtinimo“ priėmimo dieną, nei šio sprendimo priėmimo dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nebuvo atskirai patvirtinti. Aiškių įtraukimo į Sąrašą kriterijų nebuvimas ne tik suteikia Tarybai ir Administracijai pernelyg plačią diskrecijos teisę vertinti, ar atitinkamas nekilnojamas turtas turėtų būti įtrauktas į Sąrašą, bet ir riboja Pareiškėjos galimybę ginčo pastatus sutvarkyti taip, kad jie į Sąrašą nepatektų“, – rašoma komisijos sprendime.
Komisija konstatavo, kad Tarybos sprendimas yra nepagrįstas konkrečiais faktais (neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis į Sąrašą įtraukti visi 16 ginčo pastatų), dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Komisija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos pareigą atlikti visas statinių įtraukimo į neprižiūrimo, apleisto nekilnojamojo turto sąrašą procedūros nuostatomis, nusprendė, kad skundžiamo individualaus administracinio akto dalis, kuria nuspręsta įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo turto Šiaulių rajone 2018 metų sąrašą ir apmokestinti trijų procentų Nekilnojamojo turto mokesčiu tarifu UAB „Talša“ nuosavybes teise priklausančiu ginčo pastatus, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Pateko į įstatymų girnas
Pasak rajono Turto valdymo skyriaus vedėjo Alfredo Budrio, teritorija apleista, daugelis pastatų yra sudeginti, apgriuvę.
„Bendrovės atstovai aiškina, jog teritorija nekelia pavojaus, yra pažymėta apsaugine įspėjamąja juosta. Tačiau juostą bet kada galima nutraukti. Įtraukdami šios stovyklos pastatus į Apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašą mes vadovavomės Tarybos patvirtintu „Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašu“. Bendrovė rado spragą įstatymuose. Mes kreipėmės į Finansų ministeriją, kuri administruoja šį mokestį, į Aplinkos ministeriją, Vyriausybės kanclerį. Vyriausybės kancleris buvo pavedęs Finansų ministerijai pateikti išaiškinimą. Buvo gauti atsakymai, jog greičiausiai bus atsisakyta tokio aprašo ir palikta savivaldybėms pačioms vadovautis nustatytais kriterijais. Tačiau toks siūlymas iki Seimo dar nenukeliavo, nes „Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą“ priėmė Seimas“, – teigė A. Budrys.
Anot jo, nesant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinto kriterijų sąrašo arba kol Seimas neištaisys priimto įstatymo, mūsų visų metų darbas eina šuniui ant uodegos.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Dariu Ramančionis ne kartą lankėsi šioje apleistoje teritorijoje ir matė, kaip metai iš metų ji vis nyksta, kol pagaliau kažkas ten sukėlė gaisrą. Pasak jo, dabar teritorija primena vaizdą po karo – apdegę ir bet kada galinčios sugriūti medinių pastatų sienos, vos vos besilaikantys perdengimai, suniokoti mūriniai pastatai, bet kada rizikuojantys įgriūti vos bestovinčių pastatų stogai.
„Jeigu toks vaizdas nėra apleista teritorija, tai aš tikrai nieko nesuprantu“, – sakė jis. Susisiekti su UAB „Talša“ atstovais ir išgirsti jų nuomonę dėl apleistos teritorijos redakcijai nepavyko.
Saulius JUŠKEVIČIUS
